Sekite 15min Google
Neramus, įtraukiantis ir iki skausmo paveikus pasakojimas apie žmones, kurie desperatiškai siekia savo laimės vizijos, tačiau pamažu praranda kontrolę prieš savo svajones, kūną ir gyvenimą.
Filmas, kurį sunku pamiršti
Darreno Aronofsky drama sukurta pagal 1978 m. Huberto Selby jaunesniojo romaną. Pats rašytojas kartu su Aronofsky prisidėjo prie scenarijaus, todėl filme išliko ne tik siužeto aštrumas, bet ir tamsi, beveik fiziškai juntama Selby kūrybos atmosfera – pasaulis, kuriame svajonės ne išlaisvina, o tampa spąstais.
Nors „Requiem svajonei“ ekrane atrodo negailestingas ir emociškai alinantis, pats Darrenas Aronofsky filmavimo procesą prisimena priešingai: „Daug žmonių mano, kad kuriant tokius intensyvios temos filmus filmavimo aikštelė būna labai įtempta ir slogi. Man tai buvo nuolatinio atradimo, jaudulio ir džiaugsmo procesas.“
Keturios svajonės, tampančios spąstais
Apleistų paplūdimių ir išblėsusios Niujorko Konio salos didybės fone susipina keturių žmonių likimai. Vieniša našlė Sara svajoja pasirodyti televizijoje ir dar kartą pasijusti matoma. Jos sūnus Harry, jo mylimoji Marion ir geriausias draugas Tyrone’as taip pat vejasi savas viltis – meilės, sėkmės, laisvės ir geresnio gyvenimo pažadą.
Tačiau svajonėms pamažu virstant priklausomybėmis, jų gyvenimai ima slysti iš rankų. Net ir viskam byrant, herojai nepajėgia paleisti savo troškimų ir kartu su jais grimzta į vis tamsesnę, skausmingesnę bedugnę. Būtent todėl „Requiem svajonei“ nėra tik filmas apie priklausomybes. Tai drama apie žmogaus norą būti mylimam, matomam, reikalingam ir išgelbėtam – net tada, kai tas noras ima naikinti viską aplink.
Ellen Burstyn, „Lux Aeterna“ ir nerimo simfonija
Vienu stipriausių filmo emocinių centrų tampa Ellen Burstyn suvaidinta Sara Goldfarb. Jos personažas – vieniša moteris, įsikibusi televizijos pažado, prisiminimų apie praeitį ir svajonės dar kartą pasirodyti graži, pastebėta, reikalinga. Ellen Burstyn, už Saros Goldfarb vaidmenį nominuota „Oskarui“, filmą prisimena kaip vieną reikliausių savo karjeroje: „Daugumą darbų gali atlikti gana lengvai.
Tačiau šis buvo nuostabiai sunkus – sudėtingas, reiklus, bet kartu nepaprastai įkvepiantis.“ Aktorė yra sakiusi, kad „Requiem svajonei“ laiko geriausiu savo darbu.
Filmo aktoriai apskritai siekė kraštutinio autentiškumo. Jaredas Leto ruošdamasis vaidmeniui numetė daug svorio ir bendravo su priklausomybę patiriančiais žmonėmis Niujorko East Village rajone, o Marlonas Wayansas dėl vaidmens leidosi į fiziškai alinančias patirtis šaltose Bruklino gatvėse.
Ne mažiau svarbi filmo poveikio dalis – Clinto Mansello muzika, atliekama kartu su „Kronos Quartet“. Pagrindinė kompozicija „Lux Aeterna“ tapo vienu atpažįstamiausių XXI a. pradžios kino muzikos motyvų, vėliau plačiai naudotu, perdirbtu ir imituotu anonsuose bei populiariojoje kultūroje. Ji stiprina nerimą, greitina pulsą ir kartu su montažu kuria jausmą, kad personažų pasaulis traukiasi, kol galiausiai nebelieka vietos nei viltims, nei pabėgimui.
Negailestinga drama apie viltį ir pražūtį
Greitas montažas, stambūs planai, ritmiškai kartojami vaizdai ir staigūs garsai leidžia žiūrovui ne tik stebėti personažų būseną, bet ir ją fiziškai pajusti. Vienas labiausiai atpažįstamų filmo vaizdinių – akies stambus planas – tampa šios nervingos kino kalbos dalimi.
Aronofsky ir operatorius Matthew Libatique filmui kūrė vizualinę sistemą, kurioje vasaros šiluma pamažu užleidžia vietą šaltam, atšiauriam griūties pasauliui. Šią estetiką įkvėpė plati kino ir meno tradicija – nuo Bobo Fosse’o „All That Jazz“ iki tamsiųjų Goyos paveikslų. Vaizdas, garsas ir vis labiau svetimėjanti aplinka kuria pojūtį, kad personažų pasaulis slysta žemyn spirale.
Neatsitiktinai „Requiem svajonei“ buvo pristatytas Kanų kino festivalyje – tai filmas, kuris nuo pat pasirodymo buvo suvokiamas kaip drąsus, nepatogus ir formaliai išskirtinis kino kūrinys. Tai filmas apie svajones, kurios žada išgelbėjimą, bet tampa spąstais. Apie meilę, kuri nebesugeba išgelbėti. Apie troškimą būti matomam, mylimam, laisvam – ir kainą, kurią žmogus sumoka, kai svajonė tampa stipresnė už gyvenimą.
„Requiem svajonei“ – rugsėjo 14 d. specialiajame kino klubo „Pamatyk kine“ seanse „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje ir Kaune.
