Istorija prasideda, kai Žakas (Nico Rogner) atvyksta į Londoną mokytis gaminti pas pripažintą britų šefą Viktorą, kuris Žako įsitikinimu yra jo tėvas. Apsigyvenęs nuomojamam bute ir susipažinęs su atsiskyrėle kaimyne Stela (Louise Brealey), vaikinas vis nesėkmingai bando pakviesti merginą pavakarieniauti. Supratęs, kad merginos santykis su maistu ir aplinkiniais yra kiek komplikuotas, Žakas bando sugrąžinti meilę tiek maistui, tiek žmonėms.
Filmas „Skanu“ ne vien žadina apetitą, bet ir kalba apie nuo valgymo sutrikimų kenčiančią merginą. Kas Jus įkvėpė pastatyti filmą ir kodėl pasirinkote šią temą?
Kino industrijoje nesu naujokė, anksčiau rašydavau scenarijus, bet visuomet troškau režisuoti pilno metro filmą. Kadangi turėjome neįtikėtinai mažą biudžetą – tik 100 000 eurų, nusprendžiau kurti filmą labai intymia ir artima tema. Būdama dvidešimties aš pati sirgau bulimija. Tačiau lygiai taip pat jaučiu didelę aistrą maistui ir grožiui. Taigi šis filmas netiesiogiai kalba ir apie moterų jaučiamą visuomenės spaudimą atitikti tam tikrus grožio standartus. Be to čia išvysite ne vien komplikuotą santykį su maistu, bet ir komplikuotą santykį vieni su kitais.
Vienas iš scenarijaus autorių – garsus Londono šefas Bruno Loubetas. Norėjote kuo autentiškesnio ryšio su kulinarija?
Taip, filmo kūrime dalyvavo Bruno Loubetas ir daugelis kitų garsių šefų. Tarkime, vienas iš jų leido filmuoti savo virtuvėje, o visi užkandžiai buvo pagaminti mano buvusio vyro. Buvau ištekėjusi už šefo, taigi mano pačios gyvenimas pažymėtas komplikuotais santykiais su maistu ir žmonėmis. (Juokiasi)
Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie pagrindinę filmo veikėją, turinčią valgymo sutrikimų?
Stengiausi nesigilinti į jos ligos detales, palaikyti atstumą. Manau, kad nėra vienos valgymo sutrikimų priežasties – jų yra daug. Po filmo su manimi susisiekė daug moterų, klausdamos priežasties ir galimos išeities. Tačiau vieno atsakymo nėra. Tiesiog norėjau šią temą iškelti į dienos šviesą ir apie ją padiskutuoti. Suprantu, kad mano filmo publika yra ganėtinai maža – manau, tai moterys nuo dvidešimties iki penkiasdešimties metų. Filmas „Skanu“ dar tik pradeda pasiekti savo žiūrovus – „Kino pavasaris“ tik antras festivalis, kuriame dalyvavome. Be to labai sudėtinga patekti į Didžiosios Britanijos kino teatrus, todėl bandysime organizuoti internetinius seansus, kad filmą galėtų pažiūrėti žmonės iš viso pasaulio.
