Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 2d. 12:55

„Sengirėje“ užfiksuoti geram kadrui kartais prireikdavo kelių metų

„Sengirėje“ užfiksuoti geram kadrui kartais prireikdavo kelių metų
Projekto partnerio nuotr. / „Sengirėje“ užfiksuoti geram kadrui kartais prireikdavo kelių metų

Kovo pabaigoje Lietuvos auditorijai po daugiau nei 10 metų kūrimo pristatomas antrasis Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Sengirė“. Tai lėtas, poetinis ir vaizdinis pasakojimas apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus. Čia nėra užkadrinio balso, kuriuo žiūrovui aiškinama tai, ką jis mato ekrane. Ką tik viešai pasirodžiusiame plakate taip pat užminama daugiau mįslių, nei duodama atsakymų. „Sengirės“ kūrėjai stengiasi suteikti žiūrovui malonumą atrasti pačiam ir patiems patirti šį filmą.

Pristatytame, talentingos dizainerės Mažvydės Kokanauskienės sukurtame, „Sengirės“ plakate dėmesį sukausto didinga kurtino fotografija. Atidžiau įsižiūrėjus jo akyse matomas ir žmogaus atvaizdas. Filmo kūrėjai teigia, kad žmogaus linija dokumentiniame filme apie senuosius Lietuvos miškus jiems atrodė neišvengiama.

„Šiame filme tik labai mažą dalį yra rodomas žmogus. Iš pirmo žvilgsnio viską valdo miškas, tačiau „Sengirė“ yra apie žmones. Juk ją ir kūriau žmonėms, tad, iš dalies, žmogus filme atsirado natūraliai. Bent jau man taip atrodo“, – aiškina filmo režisierius M.Survila.

Projekto partnerio nuotr./Kurtinys
Projekto partnerio nuotr./Kurtinys

Pagrindiniu plakato herojumi kurtinys pasirinktas dėl to, kad tai vienas iš „personažų“, kuriuos Mindaugas Survila norėjo užfiksuoti tik pradėjęs galvoti apie filmo idėją. „Sengirėje“ žiūrovai išvys ir unikalius ir aistringus kurtinių tuoktuvių ritualus. Kurtiniai, kaip ir daugelis sengirių gyventojų bijo žmogaus, todėl užfiksuoti jų veiklas buvo įmanoma tik režisieriui tampant visiškai nematomu.

„Ateidavau į tuoktavietes anksčiau nei patys kurtiniai, slėpdavausi prieš mėnesį pastatytoje palapinėje ir tiesiog kantriai laukdavau. Svarbiausia buvo nejudėti, nes bet koks garsas miško tyloje nuskambėdavo daug garsiau ir galėdavo išgąsdinti kurtinius. Nejudėdamas išgulėdavau iki 13 valandų, po to, reikėdavo kuo tyliau pabandyti apsiversti“, – filmavimo ypatumus pasakoja režisierius.

Daugiau detalių apie kurtinių vestuvinius ritualus bei jų filmavimus galite sužinoti oficialioje filmo „Sengirė“ svetainėje.

Projekto partnerio nuotr./„Sengirėje“ užfiksuoti geram kadrui kartais prireikdavo kelių metų
Projekto partnerio nuotr./„Sengirėje“ užfiksuoti geram kadrui kartais prireikdavo kelių metų

Intensyviausiai kurtinių tuoktuvių ritualai vyksta dvi savaites, tad užfiksuoti tiems vaizdas, kuriuos žiūrovai pamatys „Sengirėje“ prireikė ne vienų metų filmavimų.

Filmui „Sengirė“ kovo 29 dieną bus suteikta garbė uždaryti „Kino pavasario“ festivalį. O nuo kovo 30-tosios filmas bus pradėtas rodyti daugelyje Lietuvos kino teatrų.

Trumpai apie filmą „Sengirė“

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Projekto partnerio nuotr./„Sengirės“ plakatas
Projekto partnerio nuotr./„Sengirės“ plakatas

Filmo pasaulinė premjera įvyko didžiausiame ir viename prestižiškiausių pasaulio dokumentinių filmų festivalyje – IDFA.

Daugiau informacijos – čia.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/