Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 13d. 14:26

„Sidabrinės gervės“ nominantai apie emocinės sveikatos filmus: „Neįsivaizduojate, kiek daug žmonių į tai įtraukta“

Filmai „Širdys“ ir „Nematoma“
Kadrai iš filmų / Filmai „Širdys“ ir „Nematoma“

Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ statutėlės lapkričio 22 d. bus teikiamos už pastarųjų dviejų metų filmus. Nominantų sąraše – daug probleminių, psichologinių filmų apie emocinę sveikatą. Jų kūrėjai sako, kad šios temos itin aktualios XXI amžiaus žmogui – juostos sulaukė pačių jautriausių reakcijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kai pradėjome filmo „Senas šautuvas“ kūrybinį procesą, negalvojome apie nominacijas, pripažinimą ar laimėjimus, nes labiausiai norėjome, kad bent vienas žiūrovas įsileistų šį filmą į savo vidinį pasaulį, pasijustų mažiau vienišas. Todėl šiandien ne tik labai džiaugiuosi „Sidabrinės gervės“ nominacija, bet ir kartu švenčiu lietuviškąjį kiną, kuris kasmet vis labiau priartėja prie žiūrovo, jį palaiko ir kuria tarpusavio ryšį, kalbėdamasis universalia kino kalba“, – sako „Seno šautuvo“ prodiuserė Viktorija Akavickaitė.

„Sidabrinė gervė“ nuotr./Viktorija Akavickaitė
„Sidabrinė gervė“ nuotr./Viktorija Akavickaitė

Trumpametražio filmo kategorijoje nominuota juosta „Senas šautuvas“ pasakoja apie 30-metį kino režisierių (akt. Šarūnas Zenkevičius), jau pelniusį savąją „gervę“. Jo mylimoji nusižudė. Mėgindamas užsimiršti, Gediminas naktimis dirba taksistu. Sielvartas, savigrauža, mamos liga, savaitgaliais iš barų vežiojamų keleivių priekabės bloškia į emocinę prarają. Visos šios skausmingos patirtys tirpdo menkus trapaus noro gyventi likučius. Jis apsilanko pas psichologą, psichiatrą, savipagalbos grupėje, bet vieną dieną neatlaiko. Lemiamu momentu pro teleskopą jį pamato kaimynas (akt. Liubomiras Laucevičius).

Esu nepaprastai dėkinga režisieriui Jokūbui Viliui Tūrui už pasitikėjimą ir drąsą imtis jautrios savižudybių temos. Jo darbštumas, kantrybė, jautrus žvilgsnis, kontaktas su aktoriais ir daugybė kitų savybių įkvėpė filmui gyvenimą, – sako V.Akavickaitė. – Kadangi su režisieriumi jutome didelę atsakomybę dėl to, jog filmas gvildens savižudybių temą, konsultavomės su psichikos sveikatos specialistais, savipagalbos grupėmis, savižudybių prevencijos ir intervencijos ekspertais. Kiekvienas pokalbis buvo nepaprastai naudingas, padėjęs suprasti, ką išgyvena žmogus, netekęs artimojo ar pats ketinęs nusižudyti. Esu dėkinga likimui už pažintį su prodiuseriais Arūnu Stoškumi ir šių metų liepą prarastu a.a. Kęstučiu Petruliu, kurie sutiko mūsų filmą priglausti po savo studijos sparnu ir padėti jį įgyvendinti.“

Viktorijai tai – debiutinis darbas. O štai režisierė Marija Kavtaradzė jau nebe naujokė, jos pavardė ne kartą skambėjo „Sidabrinės gervės“ ceremonijose. Šiemet režisierės filmas „Išgyventi vasarą“ pretenduoja į 8 nominacijas.

„Išgyventi vasarą“ pasakoja šiltą ir jautrią istoriją apie psichiatrinės klinikos pacientus: bipolinio sutrikimo manijos fazę išgyvenančiu Pauliumi (akt. Paulius Markevičius) ir savyje užsisklendusia, nusižudyti bandžiusia Juste (akt. Gelminė Glemžaitė). Nors ir visiškai skirtingų charakterių, jie atranda tarpusavio ryšį ir padeda vienas kitam stoti į kovą su vidiniais demonais. Vasariška kelionė virsta pirmuoju žingsniu pasveikimo link.

„Sidabrinė gervė“ nuotr./Marija Kavtaradzė
„Sidabrinė gervė“ nuotr./Marija Kavtaradzė

„Pasirodžius filmui, sulaukiau tikrai nemažai reakcijų – gyvų pokalbių po seansų, taip pat žinučių ir laiškų. Jie visada labai sujaudina, nes parodo, kiek daug žmonių yra paliesti šios temos. Taip pat sujaudina žmonių atvirumas ir noras dalintis savo patirtimi, – sako M.Kavtaradzė. – Dar įsiminė tai, kad sulaukiau ne vieno pastebėjimo iš skirtingų žmonių (ir Lietuvoje, ir kitose šalyse), kad Pauliaus personažas labai primena kažką iš artimųjų su panašia istorija. Manau, kad tai labai daug pasako ir apie tai, kaip profesionaliai ir jautriai Paulius sugebėjo sukurti šį personažą.“

Stipriausiai žmogus filmą patiria tuo metu, kai ekrane pastebi „pats save“, lygina savo gyvenimą su filmo herojų gyvenimais ir situacijomis, kurios jam atrodo pažįstamos ar galėjusios nutikti, taip suvokdamas galimybes spręsti savo sunkumus. Juk personažų elgesys visada turi motyvaciją, kurią panagrinėjęs žmogus gali rasti atsakymus ir į jam kylančius klausimus“, – priduria V.Akavickaitė.

Pasirodžius filmui, sulaukiau tikrai nemažai reakcijų – gyvų pokalbių po seansų, taip pat žinučių ir laiškų. Jie visada labai sujaudina, nes parodo, kiek daug žmonių yra paliesti šios temos, – sako M.Kavtaradzė.

Elgesio motyvacija svarbi ir „Sidabrinei gervei“ 9 kartus nominuotame režisieriaus Igno Jonyno filme „Nematoma“. Fantastinio grožio Karpatų gamta seniai nebedžiugina amžiaus krizę išgyvenančio Jono (akt. Dainius Kazlauskas): jį slegia rutina, praeities šešėliai. Vyras gali užsimiršti tik šokdamas, o vis gilėjanti emocinė duobė paskatina jį imtis desperatiškų veiksmų, kad pakeistų situaciją. Sanatorijos šokiuose pastebėtas prodiuserių, Jonas kviečiamas dalyvauti TV šokių projekte. Drauge su partnere Saule (akt. Paulina Taujanskaitė) jiedu tampa daugiausiai dėmesio sulaukiančia televizijos projekto pora. Tačiau laimingos pabaigos nematyti.

Kadras iš filmo/FIlmas „Nematoma“
Kadras iš filmo/FIlmas „Nematoma“

Sanatorijoje gimsta ir režisieriaus Justino Krisiūno filmas „Širdys“ (5 nominacijos). Šios įstaigos gyventojai – stebuklo belaukiantys paaugliai. Jie serga širdies ligomis. Kai kurie viltingai laukia donorų. Į sanatoriją patenka ir Saulius (akt. Motiejus Ivanauskas). Vaikinas – neblogas bėgikas, netikėtai susmukęs distancijos vidury. Kaip ir dera paaugliui, Saulius – dygus ir pasišiaušęs, nenorintis suprasti, kodėl atsidūrė tokioje vietoje. Iš pradžių su naujoku bendros kalbos neranda vaikų auklėtojas Andrius (akt. Rolandas Kazlas). Tačiau kantrybė gali nuversti kalnus. Ir meilė, kuri nepaiso jokių kliūčių, kuri nebijo draudimų, kuri negirdi proto balso, kuriai neįmanoma atsispirti, kuri yra pavojinga, kuri išlieka visam gyvenimui ir yra stipresnė net už mirtį. „Aš nenoriu būti gyva, aš noriu gyventi“, – šie filmo veikėjos Mildos (akt. Roberta Sirgedaitė) ištarti žodžiai bene tiksliausiai atspindi pasakojimo esmę.

Kadras iš filmo/Filmas „Širdys“
Kadras iš filmo/Filmas „Širdys“

M.Kavtaradzė pasakoja, kad rašydama scenarijų mėgsta suvaidinti, išbandyti herojų veiksmus – patirti, kaip tai atrodo, kad galėtų tiksliau suformuluoti ir užrašyti popieriuje. O jos filme „Išgyventi vasarą“ matyta „šypsenos terapija“ yra tai, ką išbandyti galėtų kiekvienas.

„Apie šį pratimą kažkada perskaičiau ne itin rimtame žurnale. Nežinau, ar kas nors tai išties taiko kaip terapiją, bet aš tikiu, kad viskas, ką mes darome, stengdamiesi sau padėti, gali veikti. Žinoma, jeigu tai nėra destruktyvu. Man šypsenos pratimas filme buvo kaip žingsnis į viltį, kurį veikėja leidžia sau žengti, taip parodydama, kad tiki. Net jeigu jaučiasi labai blogai – tiki, kad gali būti geriau. Bent kažkiek“, – sako M.Kavtaradzė.

Šių metų „Sidabrinės gervės“ nominacijose – rekordiškai daug filmų. Apdovanojimų globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Organizatorius – asociacija AVAKA. Šiuo metu vykstantį balsavimą stebi tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/