Kad filmui būtų suteiktas šis „A reitingas“, jis turi išlaikyti vadinamąjį Bechdel testą, kuris įvertina, ar jame nemarginalizuojami moterų personažai.
Bechdel testas pavadintas pagal amerikiečių dailininkę Alison Bechdel, kuri pasiūlė idėją 1985 metais viename iš savo komiksų. Kad išlaikytų testą, filmas turi atitikti tris paprastus kriterijus: jame turi būti bent du moteriškos lyties personažai (ir jos turi turėti vardus); jos turi kalbėti viena su kita; ir jų pokalbis neturi būti apie vyrus.
„Visa „Žiedų valdovo“ trilogija, visi „Žvaigždžių karų“ filmai, „Socialinis tinklalapis“, „Bulvarinis skaitalas“ ir visi Hario Poterio filmai išskyrus vieną neišlaiko šio testo“, – sako vieno Stokholmo kino teatro „Bio Rio“ direktorė Ellen Tejle.
„Bio Rio“ yra vienas iš keturių Švedijos kino teatrų, spalio mėnesį įvedusių naująjį reitingą. Dauguma lankytojų naujovę įvertino teigiamai. „Kai kuriems žmonėms tai atvėrė akis“, – sako E.Tejle.
Žmonių įsitikinimai apie moterų vaidmenį visuomenėje veikiami to, ką jie mato kino ekranuose – o jiems retai tenka išvysti „moterį superheroję, profesorę arba moterį, kuri susiduria su įdomiais iššūkiais ir juos įveikia“, tvirtina E.Tejle.
Žmonių įsitikinimai apie moterų vaidmenį visuomenėje veikiami to, ką jie mato kino ekranuose – o jiems retai tenka išvysti „moterį superheroję, profesorę arba moterį, kuri susiduria su įdomiais iššūkiais ir juos įveikia“, tvirtina E.Tejle.
Ji priduria, kad šis reitingas nebūtinai atspindi filmo meninę kokybę. „Tikslas yra pamatyti daugiau moterų istorijų ir perspektyvų kino ekrane“, – priduria ji.
Valstybės finansuojamas Švedijos filmų institutas parėmė iniciatyvą, kuri prigyja ne tik kino teatruose.
Skandinavijos kabelinė televizija „Viasat Film“ žada pridėti reitingą savo filmų anotacijose, o lapkričio viduryje suplanavo „super sekmadienį“, kai rodys tik Bechdel testą išlaikiusius filmus – tokius kaip „Bado žaidynės“, „Geležinė ledi“ ar Oliverio Stone'o „Laukiniai“.
Pasak E.Tejle, Bechdel testas ir juo pagrįstas „A reitingas“ padės atkreipti kino gerbėjų dėmesį į tai, kaip ekrane vaizduojamos moterys.
„Bio Rio“ vestibiulyje sutikti studentai Nikolajus Gula ir Vincentas Fremontas sutinka, kad dauguma jų mėgstamų filmų greičiausiai negautų „A reitingo“.
„Matyt logiška, bet man tai neturi įtakos, kaip žiūriu filmus, nes nesu susipažinęs su šiais klausimais“, – sako 29 metų V.Fremontas.
Šis reitingas – tai ne vienintelė švedų iniciatyva, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų įvaizdį viešajame diskurse ir taip skatinti lygybę tarp lyčių.
Švedijos reklamos kontrolierius seka seksizmo apraiškas reklamoje ir pabara bendroves, kurios stiprina pernelyg stereotipinį lyčių vaizdavimą – pavyzdžiui, be jokios paaiškinamos priežasties savo reklamose rodo pusnuoges moteris.
2010 metais pradėtas projektas „Equalisters“ skatina Švedijos žiniasklaidą dažniau pasikviesti moteris ekspertes. Projekto puslapis „Facebook“ tinkle turi 44 tūkst. sekėjų ir neseniai išsiplėtė į Suomiją, Norvegiją ir Italiją.
Vis dėlto iniciatyvos kritikai sako, kad „A reitingas“ – pernelyg paprastas metodas, kuris iš tiesų nieko nepasako apie konkretaus filmo lyčių politiką.
Šimte pelningiausių 2011-ųjų amerikiečių filmų moterys sudarė trečdalį visų personažų ir tik 11 proc. pagrindinių veikėjų,
„Labai daug filmų, išlaikančių Bechdel testą, visai neprisideda prie lygybės skatinimo visuomenėje ir jos gerinimo; ir daug testo neišlaikančių filmų tą daro nuostabiai“, – sako švedų kino kritikas Hynekas Pallasas.
Jis taip pat kritikuoja Švedijos filmų institutą – didžiausią švedų kino finansuotoją – už paramą projektui, nes, pasak H.Pallaso, valstybinės institucijos neturėtų „siųsti signalų, ką filmuose verta ir ko neverta rodyti“.
Tyrimai JAV patvirtina, kad moterys didžiajame ekrane nėra pakankamai reprezentuojamos – ir kad situacija mažai pasikeitė per pastaruosius 60 metų.
Šimte pelningiausių 2011-ųjų amerikiečių filmų moterys sudarė trečdalį visų personažų ir tik 11 proc. pagrindinių veikėjų, tvirtinama ataskaitoje, parengtoje San Diego Moterų televizijoje ir kine tyrimų centro.
Kitas tyrimas, kurį atliko Pensilvanijos universiteto Annenbergo viešosios politikos centras, atskleidė, kad vyrų ir moterų personažų santykis amerikiečių filmuose nesikeičia jau mažiausiai šešis dešimtmečius – 2:1.
Tyrime buvo išnagrinėti 855 komerciškai sėkmingiausi filmai, sukurti 1950-2006 metais. Paaiškėjo, kad moterys dvigubai dažniau rodomos sekso scenose, o vyrai dažniau siejami su smurtu.
„Panašu, kad Holivudo bosai įsitikinę, jog filmai su personažais vyrais bus pelningesni. Be to, dauguma kino kūrimo aspektų – rašymas, prodiusavimas, režisavimas ir t.t. – vis dar yra vyrų rankose, tad nieko keisto, kad mums rodomos istorijos dažniau sukasi aplink vyrus“, – sako tyrimo vadovė Amy Bleakley.
