Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 1d. 20:30

Tarp mokslo ir fantastikos – kaip keliauti laiku, ir ko reikia, norint kolonizuoti kitas planetas? Atsako astrofizikas K.Zubovas

Kastytis Zubovas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kastytis Zubovas

Mokslinės fantastikos (arba Sci-Fi) kino žanras jau daugybę dešimtmečių mums sufleruoja įvairias ateities vizijas. Nuo kelionių į ateitį ir praeitį iki distopinių (tarpgalaktinių) bendruomenių ir jų tarpusavio karų. Kiek šiose vizijose yra mokslo, o kiek – grynosios fantazijos? Kokios mokslinės fantastikos idėjos yra teoriškai įmanomos, o kurios yra pasmerktos likti tik mūsų vaizduotėje?

Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas, fantastas Kastytis Zubovas prasitaria, jog fantastai mokslinę fantastiką skirsto pagal „kietumo“ skalę.

„Vienoje skalės pusėje yra kiečiausi mokslinės fantastikos kūriniai, kurie labiausiai remiasi gamtos ir technologiniais mokslais, stengiasi atliepti šių dienų mokslinį supratimą. Kitoje skalės pusėje yra minkštieji kūriniai, kuriuose mokslinis pagrindimas yra visiškai nesvarbus – žymiai svarbesnis yra siužetas, veikėjų tarpusavio santykiai ir filosofinės idėjos“, – pasakoja mokslininkas.

Nuo „Žvaigždžių karų“ iki „Tarp žvaigždžių“

Jo teigimu, prieš 60 – 50 metų, vadinamajame mokslinės fantastikos Aukso amžiuje, kai iškilo tokie rašytojai kaip Arthuras Clarke'as, Ray'us Bradbury's, Robertas Heinleinas, populiaresnė buvo kietesnė mokslinė fantastika. Vėliau ėmė daugėti ir minkštesnių mokslinės fantastikos žanrų, kaip kad „Žvaigždžių karai“ (orig. Star Wars, 1977 – red. past.) bei įvairių tarpinių žanrinių grandžių.

„Pavyzdžiui, super–herojų filmuose, tokiuose kaip „Keršytojai“ (orig. Avengers, 2012 – red. past.) ar „Iksmenai“ (orig. X–Men – red. past.), mokslinė fantastika veikiau yra rūbas, kuriuo apvilkta magiška, fantastikos žanrui ar mitams gerokai artimesnė istorija. Tačiau net ir šiuose filmuose galima įžvelgti užuominų į mokslines teorijas.

Kadras iš filmo „Iksmenai: Apokalipsė“
Kadras iš filmo „Iksmenai: Apokalipsė“

Arba filme „Toras“ (orig. Thor, 2011 – red. past.) yra paminėta, kad asgardiečiai keliauja per Vaivorykštės tiltą, kuris yra Einšteino–Rozeno tiltas. Toks tiltas – realiai egzistuojantis mokslinis terminas, kuriuo įvardijama teoriškai įmanoma struktūra, jungianti dvi labai tolimas erdvės dalis ar net paralelines visatas. Dar ji vadinama kirmgrauža (angl. wormhole). Šis terminas irgi rado vietos mokslinėje fantastikoje“, – pasakoja K.Zubovas.

VIDEO: Rainbow Bridge Thor TDW

Tarpinę grandį tarp kietosios ir minkštosios fantastikų galėtų užimti ir tokie pastarųjų metų filmai kaip „Gravitacija“ (orig. Gravity, 2013 – red. past.) ir „Tarp žvaigždžių“ (orig. Interstellar, 2014 – red. past.).

„Filme „Gravitacija“ yra gerai pavaizduotas kosmoso mastelis, tačiau orbitoje įvykstanti katastrofa, sunaikinanti daugumą palydovų, yra nerealistiška, nes ne visi palydovai skraido viename aukštyje virš Žemės.

Tuo tarpu filme „Tarp žvaigždžių“ pakankamai gerai buvo atvaizduota supermasyvi juodoji skylė, ypač tokie dalykai kaip laiko tėkmės išsikreipimas. Nors, žinoma, iš mokslinės pusės būtų galima ir prie daug ko kabintis“, – pastebi mokslininkas.

VIDEO: Interstellar – Building A Black Hole – Official Warner Bros.

Atliepia laikmečio idėjas

Fantasto teigimu, mokslinė fantastika itin gerai išryškina idėjas, kurios tuo metu vyrauja technologiniuose moksluose ir visuomenėje: „Prieš 50 metų mokslinėje fantastikoje buvo populiarios vizijos apie kosmines keliones, kalbama apie kitų planetų kolonizavimą, skrydžius į kitas žvaigždes ir žmonijos išsiplėtimą Visatoje.

Praėjus dešimtmečiui, optimizmą pakeitė pesimistinės ir apokaliptinės nuotaikos – pradėta kalbėti apie resursų trūkumus, demografinį sprogimą. Dar vėliau pradėta domėtis skaitmeninių technologijų plėtra ir jos galimybėmis. Pastaruoju metu fantastikoje dažniau kalbama apie ekologines problemas, ypač klimato kaitą. Taip pat vis dar aktualios skaitmeninės technologijos ir jų keliamos grėsmės, pavyzdžiui, visuotinis žmonių sekimas.“

Mokslinėje fantastikoje taip pat ekstrapoliuojamos ir socialinių mokslų vizijos. „Ir seriale, ir knygoje „Platybės“ (The Expanse, 2015 – 2016 – red. past.) didesnis dėmesys yra teikiamas Žemės, Marso ir Asteroidų žiedo bendruomenių sąveikoms. Arba praėjusių metų filme „Atvykimas“ (Arrival, 2016 – red. past.) nagrinėjama lingvistikos svarba – jog kalba nulemia mūsų mąstymą, tik čia įdėta kalba, kuri yra nežemiška, mūsų protui sunkiai suvokiama, bet ją suvokus atsiranda visiškai naujas supratimas apie pasaulį“, – pavyzdžius pateikia astrofizikas.

VIDEO: ARRIVAL – International Trailer (HD)

Apie keliones laike ir erdvėje

Kalbėdamas apie kelionių laikke galimybes K. Zubovas teigia, jog kelionė į ateitį, moksliniu požiūriu, šiandien nėra sudėtingas dalykas: „Tereikia sėsti į erdvėlaivį, pagreitėti iki greičio, artimo šviesos greičiui, ir kažkiek paskraidyti. Žemėje laiko praeis daugiau nei mums, ir grįžę į Žemę būsime nukeliavę į ateitį.

Tą galime matyti ir filme „Tarp žvaigždžių“. Nors ten laiko tėkmės skirtumas atsiranda ne dėl greito skridimo, bet dėl stipraus gravitacinio lauko, tačiau veikėjams planetoje praleidus kelias valandas, Žemėje praeina 20 metų. Tai – teoriškai įmanomi ir praktiškai Visatoje vykstantys procesai.“

Tiesa, jis priduria, jog mokslinėje fantastikoje regima laiko kelionė į praeitį kol kas nėra galima: „Pagal bendrosios reliatyvumo teorijos postulatus ir išvadas kelionė į praeitį yra neįmanomas dalykas. Kita vertus, bendroji reliatyvumo teorija nėra galutinis ir viską paaiškinantis supratimas apie realybę. Galbūt kažkada ir atsiras teorinė galimybė keliauti į praeitį, bet kol kas, pagal dabartinį mokslinį supratimą, tai yra praktiškai neįmanoma.“

Scanpix nuotr./Scena iš filmo „Atgal į ateitį“
Scanpix nuotr./Scena iš filmo „Atgal į ateitį“

Kosminės kelionės – populiari ir dažna mokslinės fantastikos tema. Kiek ji susijusi su mokslinėmis teorijomis? „Moksliškai tai yra įmanomas dalykas tokiu principu kaip rodoma seriale „Star Trek“ – kai yra erdvės iškreipimas, sukuriamas aplink erdvėlaivį, leidžiantis jam judėti greičiau už šviesą, nors pats erdvėlaivis, aplinkinės erdvės atžvilgiu, nejuda greičiau už šviesą.

Bendrajai reliatyvumo teorijai tai neprieštarauja. Ši teorija teigia, jog joks objektas negali judėti greičiau už šviesą aplinkinės erdvės atžvilgiu, tačiau pati erdvė, kaip ir joje esantys išsikreipimai, gali keistis neribotu greičiu, tad jokio apribojimo šia prasme nėra“, – pasakoja K.Zubovas.

VIDEO: Physicists Try to Make Star Trek's Warp Drive a Reality

Apie Marso ir kitų planetų kolonizavimą

Idėja, kurią taip pat galima sutikti mokslinėje fantastikoje, yra vadinamasis technologinis singuliarumas, kuris remiasi prielaida, jog informacinės technologijos gali pradėti vystytis taip sparčiai, kad žmonija ilgainiui nebegalės jų suvokti, ir autonominės sistemos perims visų procesų kontrolę.

„Tokie dalykai gali būti įmanomi, bet praktinių problemų kyla daug. Tarkime, energijos poreikiai skaičiavimo resursams pasaulyje auga nuolatos. Kol kas jie dar sudaro nedidelę dalį viso energijos poreikio žemėje. Bet kadangi jų poreikiai auga sparčiausiai iš visų sričių, tai gali būti, kad po kelių dešimtmečių tiesiog atsiremsime į tai, kad tos skaitmeninės technologijos nebegalės tobulėti dėl to, kad nepagaminsime Žemėje pakankamai energijos jiems aptarnauti. Tokie praktinio pritaikymo limitai dažnai riboja fantastines idėjas“, – pastebi mokslininkas.

K.Zubovo filmų/TV serialų penketukas:

  • Atvykimas“ (orig. Arrival)
  • „Tarp žvaigždžių“ (orig. Interstellar)
  • Marsietis“ (orig. The Martian)
  • Serialas „Platybės“ (orig. Expanse)
  • Serialas „Marsas“ (orig. Mars)

Ekonominės priežastys, jo teigimu, daug labiau nei mokslo teorija, varžo ir kelionių į kosmosą bei kitų planetų kolonizavimo galimybes: „Buvome nuskridę į Mėnulį, galime nuskristi ir į Marsą – fundamentalių problemų nėra. Tačiau nuskraidinti žmones, juos apgyvendinti, įkurti koloniją ir ją ten vystyti reikėtų milžiniškų investicijų.

Tokių investicijų, kurios, turbūt, neatrodytų protingos net ir galingiausioms korporacijoms ir turtingiausioms valstybėms – iki jų atsipirkimo reiktų labai ilgai laukti, ir apskritai neaišku, ar jos atsipirks. Tai, ar ekonominės priežastys nenulems to, kad mes nekolonizuosime tų kitų planetų, yra esminis probleminis klausimas.“

„Mars One Foundation“ iliustr./Kaip galėtų atrodyti kolonija Marse
„Mars One Foundation“ iliustr./Kaip galėtų atrodyti kolonija Marse

Tiesa, astrofiziko teigimu, ilgalaikiai ekonominiai poreikiai galėtų paskatinti kolonijų kitose planetose egzistavimą: „Tarkime, jeigu sukursime orbitinę infrastruktūrą apie Žemę (gerokai didesnę nei yra dabar), tai atsiras poreikis kasinėti asteroidus ir iš jų gabenti chemines medžiagas, kurios gali būti naudojamos raketinio kuro gamybai.

Iš principo, iš asteroido pasiimti ledo luitą ir atgabenti jį į Žemės orbitą gali pasidaryti pigiau nei pakelti tą patį vandenį nuo Žemės paviršiaus į orbitą. Žinoma, tam reikia, kad vandens reikėtų daug... Kad to vandens reikėtų daug orbitoje, reikia tokių dalykų kaip palydovų, kurie nuolatos koreguoja orbitas, tam jiems reikia kažkokio kuro, orbitinių viešbučių, kuriuose žmonės gyvena, ir jiems reikia vandens, orbitinių stočių, kur ilgą laiką dirba žmonės, galbūt Mėnulyje tyrimo stočių su nuolatiniais gyventojais.

Toks plėtimasis galėtų paskatinti tolesnį technologijų tobulėjimą, būtent tų technologijų, kurios mums padėtų kosmose keliauti vis tolyn. Taip, žingsnis po žingsnio, nukeliautume ne tik iki Marso, bet ir dar toliau, iki Asteroidų žiedo. Tai galbūt ir įvyks, tačiau viską didele dalimi nulems ekonominės priežastys.“

Su fantastika plačiau susipažinti kviečia kasmetinis Lietuvos fantastikos mėgėjų konventas „Lituanicon“. Šiemet jis vyks rugsėjo 30 dieną, šeštadienį, Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijos patalpose Kalvarijų g. 137E. Renginys nemokamas.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

02:18
02:03
01:30

Esports namai