Sarah „Saartjie“ Baartman istoriją pasakojantis tunisiečio režisieriaus Abdellatifo Kechiche'o filmas „Juodoji Venera“ (Venus Noire) yra vienas iš 24 konkursinėje programoje besivaržančių juostų. Po filmo pristatymo žurnalistams šilta žiūrovų reakcija leidžia manyti, kad juosta gali pretenduoti į apdovanojimą šeštadienį vyksiančiame festivalio uždaryme.
S.Baartman vaidmenį atlieka Yahima Torres. Filmo herojės prototipas, vadinamoji Hotentotų Venera 1810 metais atvyko į Londoną, o dar po kelių metų į Paryžių, tikėdamasi čia užsidirbti pinigų ir sugrįžti į tėvynę.
1980 metų juostą „Žmogus dramblys“ (The Elephant Man) primenantis filmas prasideda scena, kur S.Baartman triukšmingai londoniečių miniai vaidina prijaukintą laukinę, o minia žavisi ar bjaurisi jos įspūdinga figūra ir elgesiu.
Vergaudama godžiam šeimininkui, kuris negali atsisakyti patrauklaus sandorio, S.Baartman vis tik gali iš dalies kontroliuoti savo likimą. Tačiau persikrausčius į Paryžių, jos pasirodymai pasidaro ypatingai žeminanantys ir gyvenimą ji baigia prostitute.
Po mirties jos palaikus pasigvelbė prancūzų mokslininkai – jos smegenys ir genitalijos buvo išsaugotos ateities kartoms; be to jų teorijose ji buvo laikoma artimesnė žmogbeždžionėms, nei Europos žmonėms, vadinasi, ir žemesnės rasės.
Atgarsiai girdimi šiandien
Režisierius A.Kechicheas mano, kad šios istorijos apie žiaurumą ir netolerantiškumą pėdsakų galima pamatyti ir šiandien.
„Aš nemanau, kad tai sutapimas, kad praeities mokslininkų teorijų atgarsiai yra girdimi ir buvo girdimi dar visai neseniai, pavyzdžiui, fašizmo atsiradimo pradžioje Europoje“, – sakė režisierius susirinkusiems žurnalistams Venecijoje.
„Jaučiau lyg ir moralinę pareigą atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta iki šių dienų“, – sakė jis.
„Konkrečiai dabar mane labai jaudina, iš tiesų netgi piktina tie (romų) išsiuntimo vaizdai“, – sakė jis kalbėdamas apie Prancūzijos vykdomą romų sugrąžinimo į Rumuniją ir Bulgariją politiką.
„Norėčiau pasakyti, deja, kad filmas atspindi šiuolaikinę visuomenę. Jis labai aktualus šiuolaikinei visuomenei“, – sakė režisierius.
Pasak A.Kechiche'o, filmą apie S.Baartman jis nusprendė statyti dar tada, kai Pietų Afrikos Respublika paprašė Prancūzijos sugrąžinti S.Baartman palaikus, kurie iki aštunto dešimtmečio vidurio buvo eksponuojami Žmogaus muziejuje (Musee de l'Homme) Paryžiuje.
Palaikai buvo atiduoti Pietų Afrikai 2002 metais ir palaidoti S.Baartman gimtojoje Kapo provincijoje.
