Venecijos kino festivalio žiuri vadovavęs JAV režisierius Quentinas Tarantino (Kventinas Tarantinas), skelbdamas, kad laurus nuskynė jo buvusios merginos S.Coppolos juosta „Kažkur“ (Somewhere), sakė: „Nuo tos pirmosios kerinčios peržiūros ji augo ir augo mūsų širdyse, mūsų protuose, mūsų sentimentuose“.
Q.Tarantino pridūrė, kad 24 konkursinėje programoje parodytus filmus vertinusios žiuri sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.
Režisieriaus Franciso Fordo Coppolos duktė ir „Oskaro“ už „Pasiklydę vertime“ (Lost in Translation) scenarijų laureatė, iš dalies grindė savo naująjį filmą asmenine patirtimi. Būdama maža mergaitė ji su savo garsiuoju tėvu keliaudavo iš vieno viešbučio į kitą.
„Ačiū mano Tėčiui už tai, kad mokė mane“, – per apdovanojimų įteikimo ceremoniją sakė ji.
Geriausiam režisieriui skiriamas „Sidabro liūtas“ atiteko ispanui Alexui de la Iglesiai (Aleksui de la Iglesijai), pristačiusiam juodąją komediją „Liūdnojo trimito baladės“ (Balada triste de trompeta) apie meilės trikampį cirke. Pasak kūrėjo, ši juosta buvo bandymas „išvaryti“ neslopstantį Ispanijos pilietinio karo skausmą.
A.de la Iglesia taip pat laimėjo geriausio scenarijaus apdovanojimą.
Jerzy Skolimowskio (Ježio Skolimovskio) filmas „Būtina žmogžudystė“ (Essential Killing) apie Afganistane sučiuptą Talibano kovotoją amerikietį, kuris atgabenamas tardyti į Lenkiją ir pabėga į sniegu apklotus kalnus, laimėjo specialų žiuri prizą ir geriausio aktoriaus apdovanojimą Vincentui Gallo (Vinsentui Galui).
Geriausia aktore buvo paskelbta graikė Ariana Lebed, suvaidinusi graikų režisierės Atinos Rachel Cangari (Athinos Rachel Tsangari) filme „Atenbergas“ (Attenberg).
Iš viso šiemetiniame, jau 67–ajame Venecijos kino festivalyje įvyko 79 pasaulinės pilnametražių filmų iš 34 valstybių premjeros. Festivalio biudžetas buvo 12 mln. eurų, kurių 7 skyrė Italijos vyriausybė.
