Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų) piniginę premiją.
Anot Nobelio komiteto pirmininko Anderso Olssono, šių metų laureatas, nors iš pažiūros kuria pasimizmo persmelktą pasaulį, nėra vienprasmis.
„L.Krasznahorkai yra didis kūrėjas Vidurio Europos tradicijoje, besitęsiančioje nuo Franzo Kafkos iki Thomo Bernhardo ir pasižyminčioje absurdo ir grotesko pertekliumi, bet kartu jis yra sukūręs kūrinių, įkvėptų gilių įspūdžių, patirtų kelionėse po Kiniją ir Japoniją“, – sakė jis.
Anot pirmininko, šių laikų nestabiliame pasaulyje toks autorius itin reikšmingas ir primena apie meno galią.
1985 m. pasirodęs pirmasis rašytojo romanas „Šėtoniškas tango“ tapo tikra literatūrine sensacija Vengrijoje.
Pats L.Krasznahorkai yra sakęs, kad norėjo parašyti tik vieną knygą – o po to užsiimti kitais dalykais, ypač muzika.
Rašytojo stilius gan dažnai yra gretinamas su Nikolajaus Gogolio, Samuelio Beketo bei Franzo Kafkos kūryba.
Lietuvių kalba yra pasirodę du šio autoriaus kūriniai – „Šėtoniškasis tango“ ir „Priešinimosi melancholija“. Abu juos išvertė Vitas Agurkis.
Vertėjas 2017 metais laidai „Ryto allegro“ yra sakęs, kad šis autorius pareikalavo iš jo nemažai jėgų, susitelkimo.
„Man pasirodė ponas L.Krasznahorkai toks įnoringas autorius, taip mane šokdinantis, kaip dar nė vienas autorius manęs nešokino“, – teigė vertėjas V.Agurkis.
Pagal romaną „Priešinimosi melancholija“ režisierius Adomas Juška Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje 2025 metų vasarį pristatė ir to paties pavadinimo spektaklį.
Apokaliptinis pasaulis ir pesimizmas
Pirmajame romane „Šėtoniškas tango“ (Sátántangó 1985, lietuvių kalba 2019) L.Krasznahorkai, pasitelkdamas raiškias socialinės realybės detales ir sukurdamas naujovišką epikos formą, vaizdavo apokaliptinį visuotinį žlugimą.
Antrasis romanas „Priešinimosi melancholija“ (Az ellenállás melankóliája 1989, lietuvių kalba 2016) dar pesimistiškesnis, reiškiamas neigiamas požiūris į istoriją.
Panašios problemos nagrinėjamos ir romanuose „Karas ir karas“ (Háború és Háború 1999), „Baronas Wenckheimas sugrįžta“ (Báró Wenckheim hazatér 2016), apysakoje „Paskutinis vilkas“ (Az utolsó farkas 2009), esė „Žvėris tūno viduje“ (Állat Van Bent 2010).
Parašė orientalistinės tematikos kūrinių: romanus „Iš šiaurės kalnas, iš pietų ežeras, iš vakarų keliai, iš rytų upė“ (Északról hegy, délről tó, nyugatról utak, keletről folyó 2003), „Griuvėsiai ir graudulys po dangumi“ (Rombolás és bánat az ég alatt 2004), apsakymų rinkinį „Ten vaikščiojo Seiobo“ (Seiobo járt odalent 2008). Kūryba išversta į 18 kalbų.
Vizionieriška L.Krasznahorkai kūryba žavėjo rašytoją Susan Sontag, įkvėpė avangardinio kino meistrą Béla Tarrą. Nuo 1985 m. režisierius ir autoriaus bičiulis B.Tarras kūrė filmus beveik vien pagal L.Krasznahorkai kūrinius, tarp jų – „Šėtoniškas tango“ (Sátántangó) ir „Werckmeisterio harmonijos“ (Werckmeister Harmonies). Pats L.Krasznahorkai yra sakęs, kad 2011 m. filmas „Turino arklys“ (The Turin Horse) bus paskutinis jų bendras darbas. L.Krasznahorkai rašė ir scenarijus šiam vengrų kino režisieriui.
Monumentalus kūrėjas
Rašytojas ir literatūros kritikas Andrius Jakučiūnas prisipažįsta, kad yra didelis L.Krasznahorkai gerbėjas. Pasak jo, savo kūrybos gelme ir apimtimi L.Krasznahorkai yra monumentalus kūrėjas.
„Nepaisant to, kad svarbiausi jo darbai – „Priešinimosi melancholija“ bei „Šetoniškas tango“ – nėra nauji, tačiau šis rašytojas iki šiol išlieka itin aktualus. Ypač savo romanu „Priešinimosi melancholija“, kurioje vaizduojama keičiantis situacijai pakrikusi visuomenė, o tuo pačiu – ir individas. Tai labai artima mums šiandien“, – akcentavo A.Jakučiūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad L.Krasznahorkai yra itin niūrus ir pesimistiškas, daugiasluoksnis ir sunkiasvoris kūrėjas, todėl nėra itin lengvai perskaitomas.
„Jis nesitaiksto prie skaitytojo, jo romanai sudėtingo stiliaus ir struktūros, pasakojimas ne visada lengvai iššifruojamas. Tai ištisas keisčiausių fantazijų ir neįtikėtų aprašymų sklidinas kosmosas – įtraukiantis ir nepaleidžiantis“, – kalbėjo A.Jakučiūnas.
Jam antrino ir literatūrologė Jurga Katkuvienė. Pasak jos, kai 2016 m. Lietuvoje pasirodė L.Krasznahorkai romano „Priešinimosi melancholija“ vertimas, tai tapo tikru ir netikėtu literatūriniu atradimu.
„Skaitant šį romaną tapo akivaizdu, kad tai yra itin savito balso autorius – įspūdingas ir su niekuo nesupainiojamas. Kartu tai patvirtino ir nuojautą, kad vengrų literatūra yra itin stipri, tačiau mums beveik visiškai nežinoma“, – kalbėjo J.Katkuvienė.
Pasak jos, pats šio romano siužetas – apie miestelį, į kurį atvyksta cirkas su didžiule padvėsusio banginio iškamša, yra sukrečianti ne tik savo sumanymu, tačiau ir autoriaus pastanga reflektuoti tai, kas vyksta su žmogumi bei visuomene, kai susiduriama su kitoniškumu.
„Kai šį romaną skaičiau 2016 metais, jis labai tiksliai atliepė tai, kas tuomet vyko mūsų visuomenėje. Tačiau dabar stebėdama mūsų politinės bei socialinės kasdienybės įvykius, galiu tik sutikti, kad romanas „Priešinimosi melancholija“ – tai įspūdinga ir itin paveiki visuomenės pokyčių alegorija, kuri nė kiek nepaseno, bet, priešingai, tapo tik dar labiau aktualesnė“, – teigė literatūrologė.
Apie Nobelio literatūros premiją
Kaip parašyta Alfredo Nobelio testamente, Nobelio literatūros premija teikiama „asmeniui, sukūrusiam geriausią idealistinės krypties darbą“. Nobelio literatūros premija teikiama nuo 1901 metų. 122 laureatai jau buvo įvertintas Nobelio literatūros premija. Tiesa, keturis kartus Nobelio literatūros premija buvo įteikta dviem asmenims.
Du rašytojai premijos yra atsisakę. 1958 metais Borisas Pasternakas iš pradžių pareiškė priimsiąs apdovanojimą, tačiau vėliau, spaudžiamas sovietinės valdžios, jo atsisakė. Jeanas Paulis Sartre'as 1964 metais savo neigiamą sprendimą motyvavo tuo, kad iš esmės nepriima jokių apdovanojimų.
Du kūrėjai – Erikas Axelis Karlfeldtas (1931) ir Dagas Hammarskjoldas (1961) – literatūros premijos laureatais buvo paskelbti po mirties. Tiesa, 1974 metais Nobelio fondo statute atsirado grafa, skelbianti, kad niekas negali būti apdovanotas po mirties, nebent ji ištinka jau paskelbus laureato vardą.
2024 metais Nobelio literatūros premija apdovanota Pietų Korėjos rašytojai Han Kang „už intensyvią poetinę prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Nobelio premijos kitose srityse
Šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko dr. Mary E.Brunkow, dr. Fredui J.Ramsdellui ir Shimonui Sakaguchi už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“
2025 metų Nobelio fizikos premija skirta už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantizacijos atradimą elektros grandinėje. Ją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Johnas Clarke'as, Michaelis H. Devoretas ir Johnas M. Martinisas.
2025 metų chemijos Nobelio premija apdovanoti trys mokslininkai – Susumu Kitagawa, Richardui Robsonui ir Omarui M. Yaghi už metalo-organinių karkasų sukūrimą.
