Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 17d. 20:45

3 Jokūbo Kodoro eilėraščiai: įkvėpti „Pink Floyd“ bei atsiminimų iš vaikystės kiemo

Jokūbas Kodoras
15min nuotr./ Asmeninio archyvo nuotr. / Jokūbas Kodoras

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi poetas, skandinavistikos studentas Jokūbas Kodoras. Kaip pasakojo jis, tai yra pirmoji jo publikacija. O eilėraštis „Pompėja“ gimė vieną rytą atsibudus ir besiklausant grupės „Pink Floyd“ dainos „Pompeii“. Vis dėlto, patys pirmieji autoriaus įkvėpėjai buvo Sigitas Parulskis, Haruki Murakami, Jonas Mekas, o bėgant laikui ir draugai. „Poezijoje fiksuoju bėgantį gyvenimą, užsirašau prisiminimus. Eilėraštyje „Raukšlių karalaitė“ vaizduojama viską apie kaimynus žinanti močiutė arba moteris. Norėjau pavaizduoti, kad ir mano kieme tas vyko“, – pasakojo poetas.

- Jokūbas Kodoras

Pompėja

Senovę pragyvenusiuose

marmuriniuose blokinių namų

luituose užrašyti šie antikiniai

tekstai:

justas dūchas

gal turi parūkyt?

o kas nors vyksta,

kai mes nustojam gyventi?

Saulės adatos šildė dienos

įtampą

dar nespėjęs

prasiveržti ugnikalnis

viename iš buto virtuvių

intensyviai kunkuliavo

paskleisdamas dujų smarvę

kodėl tu taip pyksti

kaip verdantis ugnikalnis

paklausė nusiminusiai

romėnas savo graikės

o ji jam leptelėjo ir atsakė

kad ji karo nenori.

neverta keliauti

su savo chebra kovoti

už mesopotamiją ir

įrodinėti kas

čia rajone kiečiausias

tačiau išvengti to nepavyko

flakonais trijomis juostelėmis

ir peiliais treninguose

apsišarvavę kariai

vėjuotą ir ašarų pripildytą vakarą

pralaimėjo karą dėl

savo paniatkių

paskutinis įrašas

kurį ateities tyrinėtojai įskaitys

bus išdžiūvę kraujo lašai

bei kreiva flakono linija ant

marmurinių blokinių

namų griuvėsių.

Raukšlių karalaitė

Prabėgs dar šimtmečiai

ir tūkstantmečiai

nuo Atpirkėjo nukryžiavimo

mėnulis ir saulė vienas kitą

keis rytmečio dangaus ir

nakties tamsumos akivaizdoje

medžiai augs žydės kraujuos

ir numirs

amžinam gamtos cikle

o mūsų izoliacijoje

dar gyvuos bent viena

raukšlių karalaitė

davatka ji bus

visi taip ją vadins

ir jokio dėmesio niekas nekreips

kai ji stebės mus pro langą

žinodama kas ką veikė

užpraeitą vasarą.

Krizė

Išsėmęs visus

savo proto vaizdinius

ant sieninio pergamento

atsistojau nuo stalo

ir žengiau kelis žingsnius

prie lango

tuščiai žvelgiau

į popieriaus skiautėmis

ir tušinukais išmėtytą

lauką

vėjyje sklandančius

belapius medžius

tolumoj pūva tiltas

kur kadaise vaikystėje

sviedėm į vandenį

akmenukus

konkuruodami

kuris numes toliau

ir stipriau

į tamsos apgaubtą

upę

žernodamas Dievą

jau kelintas sekmadienio

mišias

klausausi rūdijančių

bažnyčios varpų

vildamasis

jog po balkono betonu

kadaise gyvavusi

vaikystės slėptuvė

nebus sugriauta

upėn primėtytų

akmenų.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

02:40
06:21
02:48:11

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas