- Nerijus Cibulskas
*
kai buvau trylikos, vėjuotą vakarą
stebėjau besiblaškantį
balso celofaną
kol įsipainiojo guobos viršūnėj
ir pasiliko ten kelioms vasaroms
*
eisiu pakrante
atoslūgio pirštai naršys po dumblo kišenes
tolumoj, kur žemė išsiriečia į grakštų fjordo skeletą
skambės nutrūkę narų varpai
*
šaltos dienos kaip sandėliai
pilni nelegalių darbininkų
visų beverčiuose pasuose
yra įspaustas spindulys
blade runner
jeigu bus ateitis tai tokia
kaip kultūrnaktis halės turguj
klezmeris su regiu draugiškai
surems pečius ir pasitiks fosforu besitaškantį
tėvą hausą
po erdviu vienatiniu pasaulio dangčiu
tarp monumentalių mėsos šaldiklių ir vemiančių veganų
tarp seseriškai broliškos išvietės ir grūdėto flirto
išgyvensim nesurežisuotą birželio šventę
ateitis atrodys taip
žmogus-švieslentė su krūva skrajučių
partrenktas elektromobilio
