Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

4 Agnės Žagrakalytės eilėraščiai apie meilę

Su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi legendinio literatūros festivalio – Poezijos pavasario (PP) autoriai. Šį kartą kviečiame susipažinti su viena iš PP laureačių – Agne Žagrakalyte. „Eilėraščių per gyvenimą prirašiau jau keturias knygas, prozos – dar tik dvi. Dalinuosi vienu ilgesniu tekstu apie meilę iš knygos „Štai:“ ir trimis – vėl apie meilę ir apie gyvenimą – iš knygos „Bubuitis“, – sakė ji.
Agnė Žagrakalytė
Agnė Žagrakalytė / Sauliaus Vasiliausko nuotr./ Unsplash nuotr.

– Agnė Žagrakalytė

Apie meilę kaip apie muziką:

Apie meilę taip pat, kaip

Apie dviratį:

Kai turi dviratį, tai jį turi, ir viskas.

O kai neturi, tai šitaip to dviračio nori, -

Kalba dabar man į ausį mergaitė, dviračius įtikėjus,

Serganti dviračiais – ak, liauni dviračiai ganosi sapno žolėj,

Arba rūdija dumblėtuos kanaluos, dviračiai su gražiabalsiais skambučiais

Ir su senoviniais trimitėliais, – koks visoks gali tas dviratis būti!

Taigi važiuočiau aš juo ir važiuočiau,

Orą vyniočiau kaip kalvartu, kašmyrinį maltų

Vėją pėdų pedalų malūnai, šniokštų kas rytą švelnūs

Mano širdies malūnėliai:

Į darbą, į mokslus, į banką, į parką, -

Visur aš tuos noruos lengva ir

Skaidri kaip stipinų nuaustas voratinklis,

– tik

Viskas gi laikos ant kažkokių metaliukų, ant snarglių, ant

Oro, oro teprikimštos šitos mane lakdinančios žarnos, -

Jei nekrutėsiu – nuvirsiu, – kol judu, kol prakaito žaltys man

Aplink kaklą vyniojas, ir šnabžda į ausį man besispjaudančios salamandros,

Neša mane vien stipinai, vėjo skalaujamos rankenos, kasuosi į

Priekį užpakalinėm kojytėm, minu letenėlėm nervingai žinduoliškai:

Taisyklingi ratukai, nes

jeigu sustosiu, -

Nu nafik gi man šitas dviratis, -

juo gi ir lyjant ir sningant, nori nenori,

Prakaituoti į darbinį kostiumėlį, o dar pompos visokios, purvasaugiai,

Seilioti ventilį, išsitepaluot į grandinę,

vestis į neužvažiuojamus kalnus,

Apsvaigti tiktai dozuotai, visad grįžti namo:

– turėti namus, – turėti namus -

Kam man tas dviratis, kai yra troleibusai, metro, taksi, – ak,

– iš tikrųjų tai limuzino norėčiau,

ką jau čia.

Ką jaučia ką jaučia ką jaučia?

Aukščiau gegnes, dailidės!

Alfa patinas žengia lėktuvan

ir nešasi knygą – kaip lengva

tokį mylėti, tokį turėti meilužį:

knygoj undinės uodegom pliaukši

sėduos šalia, puslapiais limpančiais

ak, užsičiaupkit, undinės, – mačiau

kaip jis sėdasi prie pianino

visas it džinsų reklamoj,

kaip neria į tvenkinį, kaip nuo

kalno slidėmis lekia, kaip žirgą

šlaunim varinėm sutramdo, kaip

kūdikį gimusį glaudžia, mano

kardą kvapniais gvazdikėlių aliejais

sutepa ir nusišypso prieš mūšį.

amžiaus tarpsniai

16: vilkè tau prie kojų gulėčiau

ir kulkšnį laižyčiau.

30: ar nepabostų?

40: pabostų.

amžiaus tarpsniai II

20: į balą puolus – sausa nekelsi.

30: išmoksta išlipt sausa iš balos.

40: nelipa į balą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Užsisakykite 15min naujienlaiškius