Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 20, 17:42

50 miestų, 50 knygų: kelionės po pasaulį kartu su žinomų rašytojų kūriniais

Keliauti galima ne tik fiziškai, bet ir knygų puslapiuose. Kai kuriose jų miestai tampa kone vienais iš veikėjų, kitos keičia tai, kaip mes suvokiame tuos miestus, yra ir tokių, kurių dėka skaitytojai užplūsta gatves, parkus ir kavines vietų, kurios aprašytos kūriniuose. Čia rasite 50 knygų apie 50 miestų, kurie galbūt padės kitu žvilgsniu pažvelgti į aprašomas vietas.
Knygos apie miestus
Knygos apie miestus / 123RF.com nuotr.

Šiam sąrašui pasirinkau grožinius kūrinius (su išimtimi – čia yra ir pora prisiminimų knygų), kuriuose rašytojų patirtys miestuose susipina su jų vaizduotės skrydžiais. Yra čia knygų, kurios gali paskatinti nuvykti į aprašomus miestus, yra ir tokių, kurios, atvirkščiai, atskleidžia niūriąją jų pusę. Yra kūrinių su magiškais įtrūkimais, yra ir labai realistiškų, kriminalinių romanų ir poetiškų patyrimų. Knygos čia įvairios, kaip įvairiaspalviai yra ir miestai, po kuriuos keliauja jų personažai.

Vilnius (Lietuva)

Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeris“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vilnius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vilnius

Bent jau man sunku būtų įsivaizduoti literatūrinį Vilnių be Ričardo Gavelio ir jo „Vilniaus pokerio“ – tai vienas svarbiausių lietuvių rašytojų kūrinių. Man, kaip ir, matyt, daugeliui kitų, jis ne tik įstabus savo menine verte, bet ir tuo, kaip autorius perteikė Vilnių, kaip miesto siela įsivyniojo į knygos puslapius. Apie tai, koks svarbus šis kūrinys bandant suprasti Vilnių, labai gerai yra pasakiusi kita Vilniaus vidinių erdvių tyrinėtoja Jurga Ivanauskaitė: „Juk kiekvienas miestas, be kartografų kruopščiai popieriuje išdėstyto abstraktaus prospektų ir aikščių tinklo, turi savo metafizinį žemėlapį, o R.G. buvo ne tik vienas svarbiausių jo sudarytojų, bet ir neatskiriama to piešinio dalis“.

Paryžius (Prancūzija)

Ernestas Hemingway'us „Šventė, kuri visada su tavim“ (į lietuvių kalbą vertė Kristina Miliūnienė)

„The New York Times“/Dmitry Kostyukov nuotr./„Gibert Jeune“ knygynas
„The New York Times“/Dmitry Kostyukov nuotr./„Gibert Jeune“ knygynas

Paryžius tapo įkvėpimu ne vienam rašytojui, ir Ernestas Hemingway'us buvo vienas iš radusiųjų čia namus. Šis kūrinys laikomas vienu iš geriausiai perteikiančių tarpukario Paryžių, ir prieš kelis metus būtent ši knyga po teroro aktų Prancūzijos sostinėje staiga šovė į perkamiausiųjų sąrašų viršų, tapusi kultūrinio pasipriešinimo smurtui simboliu. Tai knyga apie Ernesto Hemingway'aus jaunystės dienas Paryžiuje – trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Knygą autorius rašė jau senatvėje, ir ji buvo išleista po rašytojo mirties. Tai nostalgija pripildyta knyga, kūrinys, kuriame pats rašytojas rašo, kad tuomet jie buvo labai neturtingi, bet labai laimingi. Knyga apie kūrybą, meilę ir savojo kelio paieškas. Kuomet po teroro aktų ši knyga vėl pakilo į perkamiausiųjų sąrašus, buvo akcentuojama, kad Ernestas Hemingway'us taikliai užfiksavo laisvės, kūrybos jausmą, kuris toks būdingas Paryžiui.

Meksikas (Meksika)

Roberto Bolaño „Pašėlę detektyvai“ (į lietuvių kalbą vertė Alma Naujokaitienė)

123rf.com nuotr./Meksikas
123rf.com nuotr./Meksikas

Čilietis rašytojas Roberto Bolaño per gyvenimą žingsniavo keisdamas šalis ir miestus, ir Meksikas buvo viena (bet labai svarbi) stotelė. Šioje knygoje personažai irgi klajoja po pasaulį, ir viena iš tų veiksmo vietų yra Meksikos sostinė. Knyga – rašytojo meilės literatūrai, duoklės savo kartos polėkiui ir kritimui įrodymas. Įspūdingo užmojo ir ne mažiau įspūdingo poveikio knyga – apie poeziją ir poetus, apie jaunimo idealus, peraugančius į nusivylimą, apie kūrybos svarbą ir revoliucines idėjas, apie brendimą ir laiko gniaužtus. Meksikos sostinę čia matome ir per literatūrinio judėjimo prizmę, aprašant visceralinio realizmo grupės, pasiryžusios pakeisti Lotynų Amerikos poeziją, veiklą: jie daug skaito, rašo, dar daugiau mylisi, klajoja po Meksiką, nuolatos kalba apie literatūrą, visa tai gaubiama žavios jaunatviško idealizmo nuotaikos. Svarbus rašytojas, svarbi knyga ir dirstelėjimas į Meksiką, kokią ją matė Roberto Bolaño.

Lisabona (Portugalija)

Fernando Pessoa „Nerimo knyga“ (į lietuvių kalbą vertė Audrius Musteikis)

123rf.com nuotr./Lisabona
123rf.com nuotr./Lisabona

Fernando Pessoa buvo tikras Lisabonos rašytojas ir poetas. Nuo to laiko, kai būdamas 17 metų grįžo gyventi į Lisaboną, Fernando Pessoa beveik nepaliko šio miesto, buvo šio miesto flâneur, ir dabar galima leistis į turus Fernando Pessoa keliais, aplankyti esminius su jo gyvenimu susijusius objektus. Fernando Pessoa netgi buvo parašęs gidą po Lisaboną, tačiau jis išleistas tik 1992 metais. Visgi įsimintiniausias jo darbas yra būtent „Nerimo knyga“. Tai knyga, paženklinusi visą portugalų literatūrą, tapusi Lisabonos sielos atspindžiu. Nemažai kas apibūdina šią knygą kaip savęs pametimo būseną, bandymą sudėlioti savo veidrodį iš atskirų dalių ir iš to kylantį nerimą, nuolatinį nerimą, kad tai yra neįmanoma. Kur galima pabėgti nuo šios fragmentiškos realybės, nuo pasaulio, kuriame nerandi savo vietos? Žinoma, į poeziją, į svajones. Slėpiningas, neįtikėtinai gražus literatūrinis pasaulis ir puikus palydovas klajojant po Lisaboną.

Marselis (Prancūzija)

Jean-Claude Izzo „Totalus chaosas“ (į lietuvių kalbą vertė Dainius Gintalas)

123rf.com/Marselis
123rf.com/Marselis

Deja, lietuvių kalba išleista tik pirmoji šios trilogijos dalis, o joje prancūzų rašytojas, pasakodamas kriminalines istorijas, atskleidžia Marselio miesto atmosferą. Knygos netgi įkvėpė literatūrinį judėjimą, daugybė šios trilogijos gerbėjų vyksta apžiūrėti Marselio miesto, kuris knygoje tampa kone pagrindiniu personažu, sukuriančiu ypatingą nuarinę atmosferą. Gatvės, kavinės, užkaboriai, pavojingas, prietemose paskendęs, o sykiu ir žavingas miestas – toks jis skleidžiasi šioje knygoje.

Praha (Čekija)

Bohumilas Hrabalas „Pernelyg triukšminga vienatvė“ (į lietuvių kalbą vertė Vytautas Visockas)

Martin Rak nuotr./Praha
Martin Rak nuotr./Praha

Kalbant apie Prahą pasirinkimas milžiniškas – galima minėti Milaną Kunderą, Jaroslavą Hašeką, ką jau kalbėti apie šių laikų rašytojus. Tačiau visgi pasirinkau dar vieną čekų literatūros klasiką Bohumilą Hrabalą. Ir pats Milanas Kundera yra sakęs, kad Bohumilas Hrabalas kaip niekas kitas savo kūriniuose sugeba įkūnyti žavingąją Prahą, apjungdamas humorą su barokine vaizduote. Kurioziškos, anekdotiškos situacijos apgaubia švelniu humoru, o kartu perteikia ir egzistencinius apmąstymus, melancholiją ir vienatvės potyrius. Kasdienybė, už kurios slepiasi esminės gyvenimiškos patirtys ir temos, groteskas ir humoras – šis rašytojas neabejotinai vienas tų, kuris rekomenduojamas norintiems perprasti čekų mąstymo būdą, mentalitetą.

Stambulas (Turkija)

Orhanas Pamukas „Juodoji knyga“ (į lietuvių kalbą vertė Galina Miškinienė)

„The New York Times“/Bradley Secker nuotr./Mečetė Stambule
„The New York Times“/Bradley Secker nuotr./Mečetė Stambule

Turbūt garsiausia Orhano Pamuko Stambului skirta knyga yra jo melancholiškas refleksijų, prisiminimų kūrinys „Stambulas“, tačiau visgi norėjau atkreipti dėmesį į šią knygą. Tai daugiasluoksnis, tirštas kūrinys, pasakojantis apie Turkijos kultūrą, visuomenę, Rytų ir Vakarų susijungimą ir priešpriešas, tradicijas ir šiuolaikybę, vinguriuojantis pasakojimas su kone detektyvine intriga. Ir, kaip ir visuomet O.Pamuko atveju, knygos centre – Stambulas, apjungiantis, skiriantis, su tamsiais užkaboriais ir paslaptimis, melancholiškas, besikeičiantis ir išliekantis iš esmės tokiu pačiu. O.Pamuką galima vadinti Stambulo sielos tyrinėtoju, įsiskverbiančiu į šio miesto esmę. Už šią knygą jis buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija, tad knygų gurmanams ir norintiems geriau pažinti Stambulą knyga labai rekomenduojama.

Kopenhaga (Danija)

Peteris Høegas „Panelės Smilos sniego jausmas“ (į lietuvių kalbą vertė Loreta Laužikaitė)

123rf.com nuotr./Kopenhaga
123rf.com nuotr./Kopenhaga

Peteris Høegas – vienas žymiausių šių laikų danų rašytojų, ir būtent ši knyga išgarsino jį visame pasaulyje. Tai knyga apie Daniją ir Grenlandiją, bet labiausiai apie Šiaurę. Apie meilę sniegui, atšiaurumą ir tai, kas tuos ledus gali ištirpdyti. Autorius čia supina filosofines įžvalgas, metaforišką pasakojimą su detektyvine intriga, sukūrė įsimintiną Smilos personažą, o skaitytojams, norintiems nusikelti į Danijos sostinę, ši knyga irgi tiks, nes dalis veiksmo vyksta būtent Kopenhagoje.

Neapolis (Italija)

Elena Ferrante „Nuostabioji draugė“ (į lietuvių kalbą vertė Ieva Mažeikaitė Frigerio)

123rf.com nuotr./Neapolis
123rf.com nuotr./Neapolis

Kalbant apie Neapolį daug abejonių nebuvo (nors mintyse ir kirbėjo Curzio Malaparte „Oda“). Paslaptingoji autorė keturių romanų serijoje sukūrė paminklą Neapoliui, o knygų ekranizacija dar labiau įtvirtino Elenos Ferrante kaip „Neapolio autorės“ vardą. Tūkstančiai knygomis susižavėjusių skaitytojų užplūdo Neapolį norėdami pasivaikščioti rašytojos knygų keliais, organizuojamos ir ekskursijos, paremtos šia saga. Knygose pasakojama apie moterų draugystę, besikeičiančius jų santykius, realistiškai, pagaviai atskleidžiami įvairūs gyvenimo aspektai, paliečiama ir Italijos istorija, bei, žinoma, Neapolis, kuris čia nutvieskiamas įvairiomis – tiek skurdo, prievartos, tiek grožio – spalvomis.

Kabulas (Afganistanas)

Khaledas Hosseinis „Tūkstantis saulių skaisčių“ (į lietuvių kalbą vertė Jonas Čeponis)

Dano Pankevičiaus nuotr./Kabulas
Dano Pankevičiaus nuotr./Kabulas

Nors geriau žinoma kita šio rašytojo knyga „Bėgantis paskui aitvarą“, visgi šis kūrinys man paliko didesnį įspūdį. Ši knyga – dviejų moterų, o kartu ir visos šalies istorija. Šalies, draskomos sovietų invazijos, Talibano įsigalėjimo, besikeičiančių režimų ir įsigalinčio religinio fanatizmo paveikslas. Pasakojimas apie šalį, kurioje būti moterimi labai sudėtinga. Knyga, kuri kažin ar paskatins norą aplankyti šią šalį, tačiau padės suprasti sudėtingą Afganistano ir, žinoma, Kabulo realybę.

Roma (Italija)

Gianfranco Calligarich „Paskutinė vasara mieste“ (į lietuvių kalbą vertė Lina Gaučytė)

123rf.com nuotr./Trevi fontanas
123rf.com nuotr./Trevi fontanas

Romanas tarsi paskutinė vasaros diena. Tarsi klasikinio italų filmo epizodai. Kinematografiškas pasakojimas, patiksiantis tiems, kas dievina Romą, tačiau dievina ne atvirukinę, turistinę, o naktinę Romą, miestą, kuris įtraukia, įsiurbia ir palieka tave kaip vieną iš miesto dekoracijų. Knyga kaip nesibaigiančių kelionių po miestą monologas, pralaimėjimo jausmas, kuris visuomet su tavimi. Žmonių, kavinių, barų, gatvių, salonų kaleidoskopas, susipinantis į vientisą atsiminimų, išgyvenimų tėkmę. Nerimo, svajingo liūdesio, nesugebėjimo rasti ryšio ir savęs paties šiame mieste jausmas plaukia melancholiškai ir sapniškai.

Las Vegasas (JAV)

Hunteris S.Thompsonas „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ (į lietuvių kalbą vertė Marius Burokas)

Shutterstock.com nuotr./Las Vegaso bulvaras, Las Vegasas
Shutterstock.com nuotr./Las Vegaso bulvaras, Las Vegasas

Hunterio S.Thompsono kūrinys, tapęs kultiniu dar ir dėl jo ekranizacijos. Tai rašytojo duoklė ne tik Las Vegasui, bet ir psichodeliniams, pamišėliškiems potyriams, kurių tiesiog persunktas šis juodu humoru prisodrintas kūrinys. Gonzo žurnalistikos maestro šiame kūrinyje, pasiremdamas savo paties potyriais, pasakoja apie klajones po Las Vegasą apsvaigus nuo visų įmanomų rūšių narkotikų, kas nuveda į pačius keisčiausius, juokingiausius nuotykius. Keistas miestas tampa dar keistesniu pasiekus tam tikrą būseną. Taip, sunku būtų rekomenduoti knygą kaip gidą po Las Vegasą, bet kad tai puiki knyginė absurdu prisodrinta kelionė, galima drąsiai konstatuoti.

Bogota (Kolumbija)

Juanas Gabrielis Vasquezas „Taip skamba krintantys“ (į lietuvių kalbą vertė Aistė Kučinskienė)

123rf.com nuotr./Bogota, Kolumbija
123rf.com nuotr./Bogota, Kolumbija

Šis autorius priešingybė savo kur kas garsesniam tautiečiui Gabrieliui Garcia Marquezui – tuo metu, kai šis savo pasakojimais vinguriuoja supindamas juos į magišką lizdą, Juanas Gabrielis Vasquezas rašo tvirtai stovėdamas ant žemės, pasakodamas skaudžias savo šalies ir jos žmonių istorijas. Nors knyga parašyta jau pasibaigus didiesiems narkokartelių karams, jų paliktos žymės vis dar jaučiamos aprašomų žmonių gyvenimuose. Knygoje mes matome Bogotą, paveiktą narkokarų, bandančią atsitiesti nuo jų, čia atskleidžiamas kolumbiečių mentalitetas, tai kūrinys, leidžiantis pajausti miesto ir šalies realybę.

Pročida (Italija)

Elsa Morante „Artūro sala“ (į lietuvių kalbą vertė Lina Tilindytė)

123rf.com nuotr./Pročida, Italija
123rf.com nuotr./Pročida, Italija

Pročida – viena tų vietų, į kurią atvykusieji netrukus sužino, kokių filmų scenos čia filmuotos ar kokios knygos apie ją parašytos – ženklų apie tai yra daugybė. Elsos Morante, kuri ir pati kurį laiką gyveno šiame mieste (nedidukėje saloje tai – vienintelis miestas), „Artūro salą“ skyrė būtent šiai vietai. Neapolio įlankoje esanti sala išnyra kaip idiliška vieta, kurioje jos pagrindinis personažas Artūras vienas leidžia dienas – kopinėja po kalnus, leidžiasi prie jūros, plaukioja. Tiesa, ši žengimo į suaugusiųjų pasaulį istorija pamažu apgaubiama tamsa, kai jo tėvas grįžta į salą su nedaug už Artūrą vyresne nuotaka, o kartu su tuo prasiveržia gramzdinančios emocijos ir paslaptys. Elena Ferrante prieš kelis metus prikėlė šią knygą naujam gyvenimui, įvardinusi ją kaip vieną savo mėgstamiausių, o kūrinys tapo Pročidos vizitine kortele.

Bankokas (Tailandas)

Johnas Burdettas „Bankoko 8“ (į lietuvių kalbą vertė Ina Rosenaitė)

Shutterstock nuotr./Bankokas
Shutterstock nuotr./Bankokas

Dar viena knyga, kurioje aprašomasis miestas atsiskleidžia per kriminalinę istoriją. Tai netipinis romanas – esme tampa netgi ne paslapties atskleidimas, o kuriama nuaro žanrui artima nuotaika, perteikiama ir budistinė filosofija, socialiniai aspektai. Ir tai ne toks Bankokas, kokį dažniausiai mato į Tailandą atvykę turistai. Johnas Burdettas veda mus į tamsųjį Bankoko pasaulį, vedžioja mus po striptizo barų, narkotikų, korupcijos labirintus. Bankokui šis autorius skyrė visą šią kriminalinių romanų seriją, tačiau pradėti reikėtų, žinoma, nuo „Bankoko 8“.

San Chuanas (Puerto Rikas)

Hunteris S.Thompsonas „Romo dienoraštis“ (į lietuvių kalbą vertė Aušra Simanavičiūtė)

123rf.com nuotr./San Chuanas, Puerto Rikas
123rf.com nuotr./San Chuanas, Puerto Rikas

Tiems, kas žino gonzo pionieriaus Hunterio S.Thompsono kūrybą, nereikia pristatinėti, kokį Puerto Riką šiame kūrinyje pristato autorius. Tai knyga, pripildyta alkoholio, keistų personažų, purvo, sekso ir puikios ironijos. Parašyta labai gyvai, pusiau žurnalistiniu stiliumi, ir galime skaityti šį romaną kaip įtraukiantį to laikmečio šios salos, dar tik žengiančios į turizmo epochą, paveikslą. Knygoje aprašomas jauno žurnalisto, atvykstančio į šią salą dirbti laikraštyje, gyvenimas – suvokimas, kad leidinys bankrutuoja, aplink klesti korupcija, jo kolegoms visiškai nerūpi žurnalistika, o ir jis pats ima savęs klausinėti, ko gi atvyko į šią salą. Autorius pradėjo rašyti šią knygą 1959 metais, tačiau išleista ji buvo tik 1988-aisiais. Na, o tiems, kam knygos neužtenka, pagal šį kūrinį sukurtas ir filmas, kuriame, kas visai nekeista, vaidina Johnny Deppas.

Chanija (Kreta)

Maro Douka „Nekaltieji ir kaltininkai“ (į lietuvių kalbą vertė Kristina Svarevičiūtė)

123rf.com/Chanija
123rf.com/Chanija

Ši knyga padeda praplėsti akiratį, o Kretos istoriją ir jos žmones leidžia pamatyti kitu kampu. Tai kelionė po nenupoliruotą, nenuglaistytą Kretą su skaudžiais istorijos puslapiais. Kūrinys apjungia dabartį ir praeitį, istorinius faktus ir detektyvinę intrigą, perteikia Chanijos žavesį, tačiau sykiu neužmerkia akių ir prieš ne visai patogius kretiečiams tiek istorinius faktus, tiek jų bruožus. Knyga, pasakojanti apie modernią Kretą ir tai, kaip ji tokia tapo. Ilgesys, nostalgija, vaizduotės žaismas, bandant įsivaizduoti šį miestą tuomet, kai jis buvo kuriamas, ir klaidžiojimas šiuolaikinės Chanijos gatvėmis.

Santjagas (Čilė)

Alejandro Zambra „Čilės poetas“ (į lietuvių kalbą vertė Aistė Kučinskienė)

123rf.com nuotr. /Čilės sostinės Santjago senamiestis
123rf.com nuotr. /Čilės sostinės Santjago senamiestis

Alejandro Zambros knyga – tikra odė savosios šalies poetams. Iš knygos puslapių tiesiog liejasi poetų ir rašytojų, kritikų ir leidėjų pavardės, knygų pavadinimai. Skaitant šią knygą atrodytų, kad visi aplinkui arba kuria, arba skaito poeziją – tokia Alejandro Zambros Čilė ir jos sostinė. „Ką reiškia būti poetu šalyje, kur poezija, regis, vienintelis geras dalykas“, – klausia savo personažų lūpomis autorius. Poezija, pasakanti apie šalį, jos žmones daugiau nei bet kas kita. Knygoje atrasime skaidrios melancholijos jausmą, bet sykiu tai ir be galo juokinga knyga, pasakojimas apie tėvų santykius su vaikais, kintančią šeimos sampratą, brendimo ir meilės istorija. Labai realistiškas, bet ir svajingas romanas, kalbantis mums apie grožio paieškas, norą prakalbti taip, kaip dar nėra kalbėjęs niekas kitas. Ir būdas pamatyti Čilę per kitą – literatūrinę – prizmę.

Tanžeras (Marokas)

Paulas Bowlesas „Na ir tegul“ (į lietuvių kalbą vertė Jūratė Nauronaitė)

Unsplash.com nuotr./Tanžeras
Unsplash.com nuotr./Tanžeras

Miestas, kuris daugeliui knygų mėgėjų pirmiausia asocijuojasi būtent su šiuo rašytoju. 1931 metais jis čia atvyko pirmą kartą, o 1947 metais persikėlė ir liko gyventi Tanžere iki mirties. Paskui Paulą Bowlesą į Tanžerą atvyko daugybė kitų menininkų, rašytojų, o šis miestas ir kitos Maroko vietos smarkiai atsispindi jo kūryboje. Kaip ir kitos Paulo Bowleso knygos, „Na ir tegul“ tamsoka, persmelkta egzistencinio nerimo, ir Tanžeras čia išnyra kaip labai atmosferinė, patamsių, labirintų, paslapčių, nerimo ir atvėrimų, keistų atradimų, pralindimų pro paviršių į neužčiuopiamas gelmes vieta. Pavojinga ir kartu nenumaldomai traukianti į save. Paulas Bowlesas buvo vienas tų rašytojų, kurie ryškiausiai kūrė Tanžero literatūrinį mitą.

Oslas (Norvegija)

Jo Nesbø „Sniego senis“ (į lietuvių kalbą vertė Giedrė Rakauskaitė)

„Scanpix“ nuotr./Centrinis Oslas
„Scanpix“ nuotr./Centrinis Oslas

„Jeigu Salmanas Rushdie būtų norvegas, jis neabejotinai būtų parašęs nors vieną trilerį“, – yra pasakęs norvegų kriminalinių romanų autorius Jo Nesbø, savo kūriniuose pateikiantis socialinės gerovės Oslą kiek kitokį, nei galima būtų stereotipiškai susidaryti vaizdą apie jį. Tai miestas, kuriame taip pat yra korupcijos, prostitucijos, organizuoto nusikalstamumo, žmogžudysčių. Tamsusis, užkaborių Oslas – toks jis yra šio rašytojo romanuose, ir pats autorius sako norintis atkreipti dėmesį į visuomenės problemas, tai, kas dažnai yra nutylima, kas slepiama po gerovės užsklanda. Daugelyje jo romanų Oslas yra tarsi dar vienas jo kūrinių veikėjas, o pabandymui galima paimti kad ir šią knygą.

Amsterdamas (Nyderlandai)

Ceesas Nooteboomas „Ritualai“ (į lietuvių kalbą vertė Antanas Gailius)

„Scanpix“ nuotr./Amsterdamas
„Scanpix“ nuotr./Amsterdamas

Vienas garsiausių olandų rašytojų šiame kūrinyje paliečia egzistencinius klausimus, kalba apie gyvenimą, virstantį bereikšmiais ritualais, rašo, susiedamas realizmą su mitologija, postmodernistiniais inkliuzais. Melancholija ir liūdesiu apgaubtas pasakojimas, vėliau ekranizuotas ir tapęs pirmąja jo knyga, išversta į anglų kalba. Be kita ko tai yra septintojo ir aštuntojo dešimtmečių Amsterdamo paveikslas – išgyvenančio laisvės jausmo protrūkį, tačiau kartu ir kylant klausimams apie prasmės trūkumą. Autorius taip pat garsėjo ir kaip kelionių rašytojas, tad jo kūriniuose įtaigiai perteikiamas aprašomųjų vietų jausmas.

Mumbajus (Indija)

Salmanas Rushdie „Paskutinis Mauro atodūsis“ (į lietuvių kalbą vertė Laimantas Jonušys)

Kelioniuakademija.lt nuotr./Mumbajus
Kelioniuakademija.lt nuotr./Mumbajus

Turbūt joks kitas rašytojas taip įtaigiai kaip Salmanas Rushdie neperteikė Mumbajaus, kuris jam yra visos Indijos mikrokosmosas, paveikslo. Jo kūriniai sodrūs, suliejantys istoriją, religiją, mitus ir fantazijos skrydžius, siužetinės linijos perpinamos, o istorijos perauga viena į kitą, sukurdamos sudėtingą, nuostabų audinį. Bent jau man būtent šis kūrinys yra vienas jo geriausių, ir šioje knygoje Mumbajus yra pasakojimo centre. Pats rašytojas sako, kad šis romanas atspindi perėjimo laikotarpį – tai, kaip senasis Bombėjus tampa moderniu Mumbajumi. Šeima, kuri aprašoma šiame romane, jo teigimu, atspindi Bombėjaus tikrovę. Pats rašytojas, kuris gimė Mumbajuje, tačiau vėliau didžiąją dalį gyvenimo praleido Londone ir Niujorke, visuomet sakydavo, kad šį miestą myli labiau nei bet kurį kitą pasaulyje. Perskaičius šią knygą galima tai pajausti.

Madridas (Ispanija)

Javier Marias „Įsimylėjimai“ (į lietuvių kalbą vertė Alma Naujokaitienė)

123rf.com nuotr./Plaza Mayor
123rf.com nuotr./Plaza Mayor

Knyga, kurios veiksmas vyksta šių laikų Madride, nors, reikia pripažinti, kad, skirtingai nuo kai kurių kitų šiame sąraše esančių kūrinių, čia miestas visgi daugiausia lieka fone. Šios knygos siužetas neretai pristatomas kaip turintis detektyvinių užuomazgų, autorius išnaudoja klasikinį meilės trikampio siužetą, tačiau iš tiesų ne įtampos auginimas ir netgi ne personažų vystymas autoriui čia rūpėjo labiausiai. Tai idėjų, psichologinių, filosofinių įžvalgų romanas. Viena iš esminių temų šioje knygoje – susitaikymas su mirtimi, apmąstymai, kokį vaidmenį vaidina mirusieji gyvųjų gyvenime, kada jiems leidžiame išeiti. Kas nutinka atminčiai po artimųjų mirties. Ir, žinoma, autorius taip pat kalba apie meilę ir įsimylėjimą, kaltę. Vienas įdomiausių ispanų rašytojų, su kuriuo derėtų susipažinti norint suprasti literatūrinį Madridą.

Buenos Airės (Argentina)

Césaris Aira „Vaiduokliai“ (į lietuvių kalbą vertė Alma Naujokaitienė)

Shutterstock nuotr./Buenos Aires
Shutterstock nuotr./Buenos Aires

Vienas įdomiausių šių laikų argentiniečių rašytojų, kurio jau dvi knygos išleistos lietuvių kalba, – jis rekomenduotinas tiems, kas literatūroje ieško daugybės persiklojančių klodų, vaizduotės žaismo, savito stiliaus, humoro ir filosofinių prasmių. O šioje knygoje autorius nukelia mus į Buenos Aires, čia statomą daugiabutį. Apartamentų atvyksta apžiūrėti būsimieji gyventojai, o Naujųjų metų sutikimui čia ruošiasi sargo šeima. Ir dar – čia klajoja vaiduokliai, kuriais susidomi sargo duktė. Tai ir pasakojimas apie visuomenės sanklodą, tėvų ir vaikų santykius, apmąstymai apie literatūrą ir architektūrą – autorius garsėja tuo, kad sugeba derinti įvairius pasakojimo stilius, perspektyvas, nuotaikas, skaitydami jo knygas neriame iš vieno regėjimo lauko į kitą.

Tokijas (Japonija)

Haruki Murakami „Prisukamo paukščio kronikos“ (į lietuvių kalbą vertė Jūratė Nauronaitė)

Shutterstock.com nuotr./Tokijas
Shutterstock.com nuotr./Tokijas

Nors apie Haruki Murakami kartais sakoma, kad jis vienas kosmopolitiškiausių Japonijos rašytojų, visgi sunku būtų nuneigti, kad šios šalies kultūra, gyvenimo būdas atsispindi rašytojo kūriniuose. Atsispindi ir Tokijas bei kitos šalies vietovės, o šiame kūrinyje aprašytos Tokijo vietos netgi virto pasivaikščiojimo/pažintiniu gidu mieste - nesunkiai internete galima susirasti sąrašą knygoje minimų vietų ir kas ten romano personažams nutiko. Šioje knygoje mes skaitome apie siurrealistinį 1984-ųjų Tokiją, kuriame realybė susilieja su vizijomis, kasdienybė įgauna magijos atspalvių, tai sapno būsenų prisodrintas kūrinys, kurį kritikai vadina viena ambicingiausių H.Murakami knygų.

Jeruzalė (Izraelis)

Abrahamas B.Yehoshua „Moteris Jeruzalėje“ (į lietuvių kalbą vertė Kristina Gudelytė)

„Scanpix“/AP nuotr./Jeruzalė
„Scanpix“/AP nuotr./Jeruzalė

Neseniai mirusio Izraelio rašytojo Abrahamo B.Yehoshua kūrinys „Moteris Jeruzalėje“ palieka labai keistą hipnotizuojantį, kiek siurrealistinį efektą. Temų čia yra įvairiausių, – filosofinių, socialinių, autorius kalba apie užuojautą, kaltės jausmą, atsakomybę, žmogaus nuasmeninimą didelėse įmonėse, šeimos ryšius, žiniasklaidą ir jos manipuliacijas. Kalba apie šiandieninę Jeruzalę, Izraelį ir, svarbiausia, kalba apie tai, kas yra žmogiškumas. Žmogiškumas sąlygomis, kuriose išlikti žmogiškam neretai sudėtinga. Knyga mėgstantiems skaityti tarp eilučių. Knyga norintiems suvokti gausybės prieštarų, konfliktų, sudėtingų situacijų ir moralinių sprendimų draskomą kraštą.

Tbilisis (Sakartvelas)

Nana Ekvtimišvili „Kriaušių laukas“ (į lietuvių kalbą vertė Kotryna Garanašvili)

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gruzijos sostinės Tbilisio kasdienybė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gruzijos sostinės Tbilisio kasdienybė

Dar vienas kūrinys šiame sąraše, kuriame aprašomasis miestas išnyra ne pačioje šviesiausioje spalvoje. Knygos centre – XX amžiaus pabaigos Tbilisis ir jame esanti vadinamoji Idiotų mokykla, į kurią patenka protiškai atsilikusieji, o taip pat ir beglobiai vaikai. Knyga persmelkta neišsipildžiusių svajonių, nevilties, pabėgimo neįmanomybės, o kartu ir prisirišimo, pasiaukojimo ir meilės paieškų. Tai taip pat pasakojimas apie sovietinį įspaudą, knyga apie Tbilisį, bet kartu ir apie visą Sovietų Sąjungą, kokius randus ji paliko žmonėms, kokius tarpusavio santykius sukūrė.

Atėnai (Graikija)

Sofka Zinovieff „Namas Rojaus gatvėje“ (į lietuvių kalbą vertė Daiva Daugirdienė)

123RF.com nuotr./Atėnai, Graikija
123RF.com nuotr./Atėnai, Graikija

Londone gimusios, dabar Atėnuose gyvenančios rašytojos kūrinys, atskleidžiantis Graikijos antrosios XX amžiaus pusės istoriją. Pasakodama vienos šeimos istoriją ji atskleidžia visos šalies istorinius lūžius, sudėtingus periodus, karus ir autoritarinį valdymą, kovą už laisvę ir idealų siekimą, supina realizmą su mitiniais motyvais. Matome čia ir neramumų krečiamus Atėnus, tad knyga – ne tik įtraukiantis originalus skaitinys, bet ir pažintis su galbūt mažiau žinomais jo istorijos puslapiais.

Liubliana (Slovėnija)

Goranas Vojnovičius „Figmedis“ (į lietuvių kalbą vertė Laima Masytė)

123rf.com nuotr./Liubliana saulei leidžiantis
123rf.com nuotr./Liubliana saulei leidžiantis

Slovėnų rašytojas Goranas Vojnovičius savo knygose aprašo Slovėnijos istorinius, tapatybinius lūžius, o kartu ir visos Jugoslavijos istoriją. Šioje knygoje Slovėnijos tapsmą jis atskleidžia per vienos šeimos istoriją. Pasakoja apie artimumo ilgesį, vietos, kurioje galėtum jaustis kaip namie, ir savęs paties, savo praeities paieškas. Apie dūžtančias šeimas, griūvančias valstybes ir ant jų griuvėsių augančias naujas, kartu su tuo ateinantį laisvės ilgesį ir pyktį. Švelnia melancholija apgaubtame jautriame kūrinyje pasakojama apie Slovėniją, tai, kaip ji po karo žiūri į praeitį ir vis dar miglotą ateitį. Lankantis Liublianoje ši knyga būtų pravarti norint suprasti šios šalies istorinį kontekstą, o galų gale – tai tiesiog puiki literatūra.

Delis (Indija)

Aravin Adiga „Baltasis tigras“ (į lietuvių kalbą vertė Zigmantas Ardickas)

„Scanpix“/AP nuotr./Naujasis Delis
„Scanpix“/AP nuotr./Naujasis Delis

Apie Indiją yra parašyta nemažai knygų, kuriose ši šalis vaizduojama pasakiškai, su mistikos ir romantikos prieskoniais, tačiau šis kūrinys visiškai kitoks. „Booker“ premija apdovanotame kūrinyje Delis vaizduojamas be sentimentų – priešingai, jis čia rodomas kaip kupinas prieštarų, turtinės nelygybės, korupcijos, smurto, naikinantis čia atvykusiųjų viltis. Pats autorius sakė norėjęs atskleisti balsus tų, kurie negirdimi, parodyti tuos, kurie atvyksta iš provincijos į Indijos sostinę ieškodami naujo gyvenimo, tačiau tamsa juos pasiglemžia.

Charkivas (Ukraina)

Serhijus Žadanas „Depeche Mode“ (į lietuvių kalbą vertė Vytas Dekšnys)

Vaido Mikaičio nuotr./Charkivas
Vaido Mikaičio nuotr./Charkivas

Dabar, vykstant karui Ukrainoje, skaityti tokius kūrinius kaip šis sunku. Nes supranti, kad to miesto, kuris aprašomas čia, nebėra, kad karas sunaikino tai, kuo gyveno ukrainiečiai ir net kai Ukraina laimės karą (kuo labai norisi tikėti), prireiks daug laiko, kol miestai bus atstatyti. Ir, matyt, iš visų šio vieno įdomiausių šių laikų ukrainiečių rašytojų Serhijaus Žadano kūrinų labiausiai atspindintis tai, su kuo dabar susiduria ši šalis, yra jo romanas „Internatas“. Ir visgi, norisi sugrįžti ir prie anksčiau išleistų jo knygų. „Depeche Mode“ – pasakojimas apie praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, apie Charkivo miesto jaunuolių gyvenimą – pasimetusių, ieškančių kažkokios krypties, bandančių susivokti. Knyga parašyta su stipriu autentiškumo jausmu, perteikia tiek tos kartos, tiek ir pačios šalies portretą, transformacijas, randame čia ir nemažai alkoholio, visko, su kuo susiduria jauni žmonės, nemažai linksmų epizodų, tačiau kažkur visame tame fone sklando ir tirštas liūdesio šešėlis. Puiki literatūra.

Kalkuta (Indija)

Abiras Mukherjee „Kalkutos detektyvas“ (į lietuvių kalbą vertė Rasa Drazdauskienė)

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hinduistų šventė Kalkutoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hinduistų šventė Kalkutoje

Abiras Mukherjee savo detektyvinių romanų serijoje nukelia mus į XX amžiaus pradžios Kalkutą. Ir matome čia Kalkutą autoriui aprašant jos alinantį karštį, įspūdingą architektūrą ir lūšnynus, opijaus klubus, įsijaučiant į miesto atmosferą, o taip pat ir atskleidžiamą rasizmą, klasių skirtumus, tai, kaip atvykėlius pakeičia Indija. Tai žvilgsnis į Indiją, o kartu ir jos kolonizatorių istoriją, ir čia socialinis konfliktas tampriai suaudžiamas su detektyvine istorija. Ši serija – kūriniai, kurie atlieka tiek pažintinę funkciją, tiek tampa puikia pramoga. Detektyvinė intriga narstoma puikiai, jo sukurti personažai nevienaplaniai, įterpiama ir humoro.

Kasablanka (Marokas)

Tahiras Shahas „Kalifo rūmai“ (į lietuvių kalbą vertė Rasa Drazdauskienė)

123rf.com nuotr./Žymioji mečetė Kasablankoje
123rf.com nuotr./Žymioji mečetė Kasablankoje

Jeigu kito šiame sąraše esančio rašytojo Paulo Bowleso knygos iš Maroko – tamsios, persmelktos neišvengiamybes jausmo, Tahiro Shaho Marokas – kupinas švelnumo, džinų, pasakojimų tradicijų, giliai paslėpto grožio ir pasiruošęs atverti savo širdį tam, kas to siekia. Čia autorius aprašo savo bandymus perprasti Maroką, prisijaukinti Kasablanką, kurdamas čia savo namus. Susidūrimas su kita kultūra autorių nuveda į gausybę kurioziškų, juokingų situacijų ir verčia permąstyti savo paties pasaulio supratimą, bendravimą su žmonėmis, o taip pat, žinoma, leidžia pažinti Maroko kultūrą ir gyvenimo būdą.

Maskva (Rusija)

Michailas Bulgakovas „Meistras ir Margarita“ (į lietuvių kalbą vertė Algimantas Mikuta)

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Maskva
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Maskva

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie knygas, kuriose bandoma paaiškinti įvykių, vykstančių Rusijoje, priežastis. Tačiau yra grožinių kūrinių, kurie daro tai ne ką blogiau. Vienas garsiausių XX amžiaus romanų – šis Michailo Bulgakovo kūrinys, kurio publikavimo pats rašytojas taip ir neišvydo. Daugybę metų rašytas ir perrašytas kūrinys talpina gausybę įvairiausių klodų, skirtingai interpretuojamas, tačiau be kita ko tai yra ir J.Stalino režimo pjūvis, o į Maskvą šiame kūrinyje su savo svita atvyksta Volandas, ketinantis įvertinti maskviečių moralę, jų principus. Ironiškai ir groteskiškai rašytojas vaizduoja miestą, kulminacija kuriame tampa šėtoniška puota. Laikui nepavaldus ir, žinoma, šių dienų įvykių kontekste svarbus kūrinys.

Teheranas (Iranas)

Salar Abdoh „Teheranas temstant“ (į lietuvių kalbą vertė Vitalijos Šarkovas)

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Teherano gyventojų kasdienybė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Teherano gyventojų kasdienybė

Tai kūrinys, kurį būtų galima apibūdinti kaip politinį trilerį, tačiau visų pirma jis patraukia dėmesį panardinimu į tamsiąją Teherano pusę ir yra įdomus žvilgsnis į kai kuriuos ne itin gerai žinomus Irano istorijos ir dabartinės realybės aspektus. Apie šiuolaikinį Iraną čia rašoma kaip apie šalį, draskomą daugybės prieštarų, korupcijos, slepiamo kriminalinio pasaulio. Vienos išraiškingiausių šios knygos vietų – tos, kuriose autorius leidžiasi į keliones po tamsius Irano sostinės rajonus, patamsių vietas, kuriose telkiasi narkomanai, vagys, valdžios nepageidaujami radikalai, o prieblandos kambariuose sklaidosi opijaus dūmas.

Havana (Kuba)

Reinaldo Areno „Kai ateis naktis“ (į lietuvių kalbą vertė Kristina Kežutytė)

123rf.com nuotr./Havana
123rf.com nuotr./Havana

Galima skaityti Ernesto Hemingway'aus knygą „Senis ir jūrą“, kurioje jis aprašo Kubą, bet galima skaityti ir štai šį autobiografinį romaną, kuriame aprašoma, ką reiškė gyventi Fidelio Castro režimo Kuboje. Persekiojimas, cenzūra, kitaip mąstančiųjų įdavinėjimas, kalėjimai, pripildyti menininkų, negalėjimas būti tuo, kuo nori. Knyga – ir gyvenimo Kuboje veidrodis, ir pasakojimas apie kovą su režimu, ir nuogas, atviras kartais net gluminančiai atviras, nepatogus pasakojimas apie savo tapatybę, seksualumą. Mario Vargas Llosa apie šią knygą yra sakęs, kad tai vienas labiausiai pritraukiančių liudijimų apie priespaudą ir maištą.

Lima (Peru)

Mario Vargas Llosa „Tetulė Chulija ir rašeiva“ (į lietuvių kalbą vertė Laura Liubinavičiūtė)

Shutterstock.com/Lima, Peru
Shutterstock.com/Lima, Peru

Knyga, nukelianti mus į praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Limą ir iš dalies paremta paties autoriaus gyvenimo istorija. Bent jau man ši knyga – vienas mėgstamiausių šio rašytojo kūrinių, talpinantis muilo operų jausmą, melodramatiškumą, supinamą su puikiu humoru, ironija, įvairių socialinių klasių pjūvį, tai meilės istorija ir spalvingi personažai, duoklė radijo pjesėms, autoriaus provokacijos ir kelionė laiku į to meto Peru. Nemažai absurdo, keistenybių, žaismės ir visa tai puikiai papasakota – perskaičius šią knygą, pajautus, kaip meistriškai Mario Vargas Llosa valdo žodžius ir siužetus, nekils abejonių, kodėl jis buvo įvertintas Nobelio literatūros premija.

Barselona (Ispanija)

Carlosas Ruizas Zafronas „Vėjo šešėlis“ (į lietuvių kalbą vertė Alma Naujokaitienė)

123rf.com nuotr./Ispanija
123rf.com nuotr./Ispanija

Dar viena knyga sąraše, kurioje aprašomasis miestas vaidina itin svarbų vaidmenį. Knyga patraukė milijonų skaitytojų dėmesį tuo, kaip joje supinama istorinė intriga, detektyvinis siužetas, paslaptinga atmosfera, spalvingi personažai ir magijos poskonis. Knyga parašyta lengvu stiliumi, puikiai tinkama neįpareigojančiam skaitymui. Ir taip, knygos centre – Barselona, jos užkaboriai, seni pastatai, gatvelės ir saugomos paslaptys. Knyga, kaip ir kiti jo kūriniai, gausybę skaitytojų atviliojo į šį miestą leistis jos personažų ir aprašomųjų vietų keliais, ir netgi išleistas gidas, kuriame skaitytojams pristatoma Zafrono Barselona.

Dublinas (Airija)

Jamesas Joyce'as „Ulisas“ (į lietuvių kalbą vertė Jeronimas Brazaitis, Saulius Repečka)

123rf.com/Dublinas
123rf.com/Dublinas

Suprantu, kad nemažai šiuolaikinės literatūros gerbėjų kalbėdami apie Dubliną ir jame gyvenančių jaunuolių problemas pirmiausia minėtų Sally Rooney, bet visgi sunku kalbėti apie „dubliniškumą“ pirmiausia neminint Jameso Joyce'o. Pats Jamesas Joyce'as yra sakęs, kad jis visuomet rašo apie Dubliną, nes jei prisilies prie Dublino širdies, prisilies prie visų pasaulio miesto širdies. Žinoma, „Ulisas“ yra viena tų knygų, kurias įveikti – tarsi kalnus pereiti, ir daugybė žmonių meluoja, kad išties ją skaitė, tačiau visgi pabandyti verta. O būnant Dubline Jameso Joyce'o ženklų, autoriaus, tarsi ant pjedestalo pastačiusio šį miestą, sunku išvengti.

Londonas (Anglija)

Charlesas Dickensas „Didieji lūkesčiai“ (į lietuvių kalbą vertė Edmundas Juškys)

AFP/„Scanpix“ nuotr./Londonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Londonas

Apie Londoną knygų prirašyta tiek daug, kad sunku net išsirinkti (kaip gi apsieisi be Šerloko Holmso, tiesa? O gal vertėtų užgriebti šių laikų multikultūrinį miestą Zadie Smith knygoje „Balti dantys“?), bet visgi Charleso Dickenso knyga, panašiai kaip „Ulisas“ Dubliną, prislėgusi supratimą apie „londoniškumą“ formuojančiu tokiu monolitiniu svoriu, kad sunku tam atsispirti. Aprašęs Viktorijos laikų Londoną Charlesas Dickensas ne tik užfiksavo tą laikmetį, kaip atrodė miestas jame gyvenančiųjų ir pirmą kartą atvykstančiųjų akimis, bet ir prisidėjo prie Londono miesto identiteto kūrimo, o nemažai knygoje perteikiamų miesto bruožų galima aptikti ten ir dabar.

Edinburgas (Škotija)

Irvine'as Welshas „Traukinių žymėjimas“ (į lietuvių kalbą vertė Donatas Stačiokas)

Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Edinburgas
Indrės Bungardaitės/15min.lt nuotr./Edinburgas

Ne vien tik konkrečiai Edinburgui, bet visai to laikmečio Škotijai, jos visuomenės pakraščiui skirta knyga, tačiau daugybei skaitytojų ji asocijuojasi būtent su šiuo miestu jau vien dėl to, kad čia buvo filmuojama didžioji dalis pagal šią kultinę knygą sukurto ne mažiau kultinio filmo scenų. Knyga – tai pasakojimas apie heroiną, seksą, visa apimančią priklausomybę, nusileidimą į dugną ir bandymą pakilti iš jo. Retai kas taip realistiškai, taip įtaigiai aprašo narkotikų užvaldytos kartos jausenas, ir ši knyga – kelionė į tamsiąsias Edinburgo ir Leitho miestų gelmes.

Niujorkas (JAV)

Francis Scottas Fitzgeraldas „Didysis Getsbis“ (į lietuvių kalbą vertė Gražina Zolubienė)

„Scanpix“/AP nuotr./„432 Park Avenue“ Niujorke
„Scanpix“/AP nuotr./„432 Park Avenue“ Niujorke

Dar vienas miestas, kuriam skirtų knygų tokia gausybė, kad net sunku išsirinkti (viena iš minčių buvo čia įtraukti Johno Dos Passos „Manhatano stotis“). Bet visgi apsistojau ties knyga, kuri daugybei skaitytojų asocijuojasi su trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Niujorku. Garsusis kūrinis nukelia į „džiazo epochos“ Ameriką, vakarėlius, pasakoja meilės ir pinigų troškimo istorijas. Nesunkiai galima surasti gausybę publikacijų, kuriose nurodomos tikslios vietos, aprašomos šioje knygoje, galima leistis rašytojo keliais po miestą (pats knygos autorius gyveno Manhatane), skaityti apie tai, kokius personažus, kokius niujorkiečius aprašė šioje knygoje – tai neabejotinai viena iš Niujorko sielą atspindinčių knygų.

Berlynas (Vokietija)

Alfredas Döblinas „Berlynas. Aleksandro aikštė“ (į lietuvių kalbą vertė Teodoras Četrauskas)

123RF.com/Berlynas
123RF.com/Berlynas

Dažnai „Berlynas. Aleksandro aikštė“ lyginamas su šiame sąraše esančiu „Ulisu“, ir lygiai kaip Jameso Joyce'o kūrinys, taip ir Alfredo Döblino knyga nemažai daliai skaitytojų pažymėjo ir tai, kaip suprantamas to laikmečio Berlynas. Knygoje pasakojama apie buvusį kalinį Francą Bikeropfą, bandantį grįžti į gyvenimą ir panyrantį į naująją realybę, kurioje jis klajoja po Berlyną, ir šis miestas pasiglemžia jį. Tai trečiojo dešimtmečio Berlyno paveikslas, kuriame miestas nusavina žmogų, mieste nemažai skurdo, griuvimo nuojautų, tai kelionė po patamsių pasaulį, o romano centre – pats didysis didmiesčio organizmas.

Stokholmas (Švedija)

Stiegas Larssonas „Mergina su drakono tatuiruote“ (į lietuvių kalbą vertė Raimonda Jonkutė)

123rf.com nuotr./Stokholmas
123rf.com nuotr./Stokholmas

Kaip ir Oslo atveju, galvodamas apie Švedijos sostinę irgi apsistojau ties kriminaliniu romanu. Ties romanu, kuris suteikė šios šalies kriminalinei literatūrai naują postūmį, „Millenium“ serija tapo vienais garsiausių pastarųjų kelių dešimtmečių kriminalinių romanų. Stiegas Larssonas knygoje sugebėjo sutalpinti gudriai vystomą detektyvinę intrigą, žiniasklaidos tyrimus, politines kovas, šeimos sagą, sukūrė įsimintinus personažus, kuriuos vėliau bandė mėgdžioti ne vienas kriminalinių romanų autorius. Ir ši knyga bei jos tęsiniai taip pat virto nusikėlimu į tamsiąją Stokholmo pusę, dabar jau organizuojami ir turai šioje knygoje aprašomomis vietomis.

Viena (Austrija)

Robetas Musilis „Žmogus be savybių“ (į lietuvių kalbą vertė Teodoras Četrauskas)

Indrės Bungardaitės/15min nuotr./Vienos centras
Indrės Bungardaitės/15min nuotr./Vienos centras

Dar vienas monumentalus kūrinys šiame sąraše, moderniosios literatūros klasika, knyga, vadinama vienu svarbiausių XX a. romanų. Įspūdingo intelektinio užmojo kūrinys, kurį autorius rašė apie 20 metų, knyga kaip mąstymo procesas, matematiškai tiksliai sukonstruota, vedžiojanti skaitytojus nesibaigiančiais, susikertančiais minčių, susikurtų pasaulių koridoriais. Kūrinys, tapęs gausybės tyrinėjimų, interpretacijų objektu, vienas tų, kuriuos perskaičius gerokai nublanksta kiti, skaityti prieš tai. Ir šiame romane mes nusikeliame į Austrijos sostinę – veiksmas vyksta XX a. pradžios Vienoje.

Venecija (Italija)

Thomas Mannas „Mirtis Venecijoje“ (į lietuvių kalbą vertė Valys Drazdauskas)

Vida Press nuotr./Venecija, Italija
Vida Press nuotr./Venecija, Italija

Venecija tapo įkvėpimu daugybei rašytojų, tačiau vienas garsiausių su šiuo miestu susijusių kūrinių yra ši Thomo Manno novelė, vėliau meistriškai ekranizuota ir Luchino Visconti. Tai kūrinys apie meilės ilgesį, grožio paieškas, mirties dvelksmą, prieštaras tarp menininko pašaukimo ir gyvenimo, apsėdimą ir aistrą. Knyga prisodrinta gilių filosofinių poteksčių, ir šis nedidelės apimties kūrinys tarsi viso gyvenimo ir jo pabaigos kvintesencija. Knygos veiksmas vyksta Venecijos Lido kurorte ir ji pripildyta detalių, autentiškumo jausmo. Thomas Mannas knygą parašė remdamasis savo kelione į šį miestą 1911 metais, ir rašytojo žmona pasakojo, kad visos aplinkos detalės šioje novelėje atsirado iš to rašytojo vizito.

Palermas (Italija)

Giuseppe Tomasi Di Lampedusa „Leopardas“ (į lietuvių kalbą vertė Algimantas Vaišnoras)

123rf.com/Palermas naktį
123rf.com/Palermas naktį

Galima būtų rasti ir kitų Siciliją aprašančių kūrinių, tačiau retas kuris taip įtaigiai perteikia Siciliją, jos didybę ir griuvimą, grožį ir melancholiją. 1958 metais išleista knyga rafinuota, poetiška, panyranti į Sicilijos istorijos, kultūrines gelmes. Ir nors ji nėra skirta konkrečiai Palermo miestui, vaikščiodami šio miesto gatvėse tikrai galėsite pajausti ir dalį to, ką vienas garsiausių siciliečių rašytojų perteikė savo meistriškame kūrinyje, be kita ko, virtusiame ir įspūdinga ekranizacija.

Los Andželas (JAV)

Johnas Fante „Paklausk dulkių“ (į lietuvių kalbą vertė Saulius Repečka)

123RF.com nuotr./Los Andželas
123RF.com nuotr./Los Andželas

Rašytojas, kalbant apie kurį dažnai pasakoma, kad būtent Johną Fante Charlesas Bukowskis laikė vienu didžiųjų savo mokytojų. Skaitant jo knygas galima suprasti kodėl – Johnas Fante paperka nuostabiai paprastu, aiškiu pasakojimo būdu. Jis netuščiažodžiauja, jo rašymas skaidrus, tiesus, knygos labai lengvai skaitomos, ir net pasakodamas apie beviltiškas, labai niūrias situacijas, kalbėdamas apie skurdą, sunkų imigrantų gyvenimą, jis sugeba tai daryti šiltai, nuoširdžiai, jautriai, su puikiu humoru. Jį išgarsinusioje Bandini sagoje būtent šis kūrinys, mano manymu, yra geriausias. Jame pasakojama apie jauno rašytojo, bandančio rasti savo kelią XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos Los Andžele. Johnas Fante buvo vienas garsiausių Los Andželo rašytojų, o šis pusiau autobiografinis kūrinys – vienas iš geriausiai atspindinčių ekonominės depresijos kamuojamų JAV miestą.

Kartachena (Kolumbija)

Gabrielis Garcia Marquezas „Meilė choleros metu“ (į lietuvių kalbą vertė Valdas V.Petrauskas)

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr. /Kartachena
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr. /Kartachena

Žinoma, garsiausias iš šio kolumbiečių autoriaus aprašytų miestų yra mitinis Makondas, kurį jis sukūrė knygoje „Šimtas metų vienatvės“. Tačiau ir kitose knygose meistriškai perteikiama vietos atmosfera, ir kūrinyje „Meilė choleros metu“ aprašomas Kartachenos miestas. Tiesa, konkrečiai knygoje jis nėra minimas, tačiau aprašymai nurodo, kad būtent čia ir greta esančiame Barankilos mieste vyksta kūrinio veiksmas. Čia buvo nufilmuota ir didžioji dalis pagal šią knygą sukurto filmo scenų. Teigiama, kad pats rašytojas Kartacheną ir mylėjo, ir nekentė jos – jį žavėjo vietos grožis, bet rašytojas aiškiai matė ir skurdą, nelygybę, rasizmą.

Varšuva (Lenkija)

Czesławas Miłoszas „Valdžios užėmimas“ (į lietuvių kalbą vertė Vytas Dekšnys)

AFP/„Scanpix“ nuotr./Varšuva
AFP/„Scanpix“ nuotr./Varšuva

Czesławas Miłoszas – vienas žymiausių visų laikų lenkų rašytojų, ir, matyt, jo kūryba pirmiausia asocijuojasi su šia šalimi ir, žinoma, Varšuva. Šis jo romanas padės suprasti ne tik Lenkijos istoriją, jame autorius kalba tai, apie ką kalbėjo ir eseistikoje – apie totalitarizmą, pasipriešinimą jam, pavergimą ir Vidurio Europos likimą didžiųjų istorijos tektoninių lūžių metu. Šiame romane atsiskleidžia Lenkija Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais – šalyje, iš pradžių okupuotai nacių, o paskui sovietų, ateina naujosios tikrovės laikai. Brutalus žmogiškumo, pasipriešinimo naikinimas, žmonių bandymas prisitaikyti ar kurti savąją realybę, bėgimas nuo sistemos ir uniformų keitimas. Heroizmas ir baimė, daugybė į šipulius virstančių gyvenimų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą