„Kolegės, mes šioje informacijos paieškų kelionėje turime būtų stiuardesėmis mūsų studentams ir mokslininkams“, – pristatyme kalbėjo Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLaba) konsorciumo valdybos pirmininkė Lina Bloveščiūnienė.
Virtualios bibliotekos pristatyme juokauta, kad dažnai mokslininkai tikina, jog bibliotekos jiems nėra reikalingos ir jų paslaugomis jie nesinaudoja. Tačiau realybė byloja ką kita.
„Prieigą prie Lietuvos ir pasaulinių informacinių akademinių šaltinių suteikia ne kas kita, o biblioteka“, – kalbėjo Lietuvos mokslininkų bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė.
Pasak jos, asociacija informacinių leidinių licencijas bibliotekoms perka centralizuotai – taip pigiau. Kasmet tam išleidžiama per 8 mln. eurų.
„Niekas šaltinių, kaip ir elektroninių knygų, neparduoda visam laikui, o tik suteikia licenciją tam tikram laikui ir kiekiui šaltinių“, – sakė E.Banionytė.
Viena iš populiariausių užsienio akademinės literatūros bazių yra „Science direct“. Kiekvienais metais šios bazės licencijoms išleidžiama apie 600 tūkst. eurų. Ji mokslininkams, dėstytojams ir studentams suteikia galimybę prieiti prie daugiau nei 2 tūkst. įvairių informacinių žurnalų.
Bene daugiausiai šia sistema naudojasi Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus universitetas (VU).
„Mokslininkai ir studentai turi žinoti, kad šios bazės nėra nemokamos ir nieko nekainuoja. Jomis gali naudotis visa visuomenė. Mes to ir siekiame“,-kalbėjo E.Banionytė.
Kaip sakė Lietuvos mokslininkų bibliotekų asociacijos pirmininkė, žvelgiant į akademinę bendruomenę nereikia pamiršti, kad tokių bazių naudojimo populiarumas labai priklauso nuo to, ar bendruomenė yra gerai susipažinusi ne tik su bazių teikiamomis galimybėmis, tačiau ir mokėjimu jomis naudotis.
Asociacijos tyrimai rodo, kad per paskutinius penkerius metus tokių bazių naudojimas išaugo bene dvigubai. Nors akademinių šaltinių paieškai mokslininkai daugiausiai vis dar naudojasi „Google“ paieškos sistema.
