Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Ruseckaitės eilėraštis: įkvėptas Giunterio Grasso autobiografinio romano „Svogūno lupimas“

Su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausia kūryba dalinasi legendinio literatūros festivalio – Poezijos pavasario (PP) menininkai. Šį kartą kviečiame susipažinti su viena iš PP laureačių – Aldona Ruseckaite, kuri atsiuntė kūrinį iš poezijos knygos „Debesiu“ (2019). „Šį eilėraštį parašyti įkvėpė Giunterio Grasso autobiografinis romanas „Svogūno lupimas“. Ją skaitydama, kartais pamesdavau mintį ir nutoldavau į savo vaikystę, paauglystę, kadangi G.Grasso toks rašymo būdas – iš suaugusio, jau senstančio žmogaus pozicijų prisiminti savo vaiko ir jaunuolio dienas, jas tarsi iš šalies vertinti, kartais ginčytis, kartais šaipytis. Išties, kai iš suaugusio žmogaus pozicijų tyrinėjime savo praeitį, kartais abejojame, ar išties ten buvome mes? Juk negalima atminti, ką tada mąstėme, kaip supratome aplinką, gyvenimą, savo artimuosius. Kartais taip būna, jog skaitoma knygą sukelia daug emocijų ir verčia pereiti į savo gyvenimo apmąstymus“, – pasakojo ji.
Aldona Ruseckaitė
Aldona Ruseckaitė / Lauros Vansevičienės nuotr./ 15min nuotr.

- Aldona Ruseckaitė

***

Sekmadienį per lietų skaitau Giunterio Grasso

Svogūno lupimą,

Nuo pirmojo puslapio jungiasi trukdžiai:

jau žydi liepos už lango; o

kaip mes TEN rinkdavome liepukus, kai buvau

dešimties dvylikos keturiolikos?..

Ar TEN buvau aš? Gal... kita paauglė. Rodos kita.

Giunteri Grassai, nesunku man suprasti ką čia rašai:

berže jau čirškia paaugę strazdai, katinai

lyg pašėlę tik ir tyko juos sumedžioti,

o va TA PATI paauglė gaudo, ieško

strazdžiukų tėvų, jų neranda, augina

narvelyje, bet nieko iš to – laukinis paukštelis...

Ar tiesa! – gal ten buvo kaimynų mergaitė?

Ta, kuri ilgai neišmoko skaityti.

Štai dar suskamba mišių giesmės iš radijo...

Vaje, negalima dairytis bažnyčioje,

bet nenumaldomai traukia. Gal penkeri,

mama švelniai vis atsuka galvą, vis į altorių:

vaikeli, ir ko taip reikia smalsauti?

Bažnyčia – Dievo namai, mudvi čionai tiktai viešnios.

Nuliūsta mergaitė su atlaidų saldainiu,

norėtų suvalgyt, tačiau tiktai šniurkščia, tik ašaros byra,

supranti, Giunteri Grassai?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą