„Pradžioje buvo pasakos, gliaudžiau jas kaip riešutus“, – prisimena A.Makejevas ir šypsosi, kad būtent dėl to nemėgsta J.R.R.Tolkieno „Žiedų valdovo“.
„Nes pasakų esu prisiskaitęs“, – juokiasi jis.
Šis „Gyvenimo knygų“ pokalbis su A.Makejevu – ne tik apie knygas, skaitymą ir įkvėpimą.
– Rašytojas ar atlikėjas – kas jums pačiam yra artimiau?
– Niekada nesiruošiau būti dainų autoriumi, atlikėju – save sieti muzika. Nuo aštuonerių metų norėjau būti rašytoju. Bet tik keturiasdešimties supratau, kad rašyti ir pasakoti dalykus gali tuomet, kai juos pergyvensi ir jie taps tikrais.
