Antropologijos knygų serijoje išleistas klasikinis Mary Douglas veikalas „Tyrumas ir pavojus“

1966 metais pirmą kartą pasirodžiusi knyga iki šiol išlieka viena įtakingiausių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų. Joje Mary Douglas kviečia iš naujo pažvelgti į kasdienes švaros, purvo, tvarkos ir taršos sampratas, atskleisdama, kad jos yra ne tik higienos, bet ir simbolinės sistemos, formuojančios mūsų pasaulėžiūrą, kultūrą bei santykį su kitais žmonėmis.

„Tyrumas ir pavojus – trumputė, lengvo stiliaus ir didelio intelektualinio užmojo knyga apie pačią buitiškiausią, bet stipriai socialiai įkrautą žmonijos kasdienybės pusę – netvarką. Douglas laisvai ir originaliai analizuoja švaros ir purvo idėjas, ir pažvelgusi į šią temą ne mediciniškai, bet antropologiškai – per žmonių elgesį, kultūros istoriją – atranda gilias, simboliais, prietarais ir draudimais apipintas sistemas.

Douglas lygina skirtingas kultūras, religijas, senųjų genčių ritualus, kartu aštriai kritikuodama antropologijos istorijoje padarytas klaidas, kai pirmosios visuomenės ir jų apeigos Vakarų mąstytojų buvo nurašytos kaip naivios ar primityvios. Štai lietaus šokis, pasak Douglas, šokamas ne tikintis, kad jis iškvies lietų, bet stengiantis išsaugoti tvarką bendruomenėje, kuriai gresia sausros pavojus.

Paradoksalu, kad draudimai, kurie, kaip mums atrodytų, yra grįsti simbolių pagrindu – pavyzdžiui, košerinio maisto, halal taisyklės ar pasninkas, – dažnai tėra švaros ir higienos nurodymai, o paprasčiausias namų tvarkymasis gali būti itin simboliškas.

Skaitydama Douglas svarsčiau, kad jos idėjos apie purvo šalinimą siejasi su visuomenės kontrole: juk nesusišukavęs žmogus su nubėgusia pėdkelnių akimi ar dėmėtais drabužiais daug labiau rizikuoja būti išstumtas iš socialinio rato. Kontroliuojame ir gamtą – boružėles mielai imame į rankas, kitus vabalus negailestingai purkšdami nuodais, o šiukšles stropiai slepiame kvepiančiuose nepermatomuose maišuose, pamiršdami, kad jos nusėda vandenynuose.

Tikimės, kad „Tyrumas ir pavojus“, pratęsiantis antropologijai skirtą seriją „Antrotekstai“, atvers naujų kelių suprasti mūsų dienų reiškinius ir griežtas socialines taisykles, nulemiančias kasdienį mąstymą apie tai, kas švaru ir priimtina, o kas purvina ir atmestina“, – pasakoja leidybos projektų vadovė Eglė Maceinaitė.

Purvas – ne higienos, o kultūros klausimas

Knygoje Mary Douglas siūlo netikėtą požiūrį į vieną kasdieniškiausių sąvokų – purvą. Anot autorės, purvas nėra objektyvi kategorija. Jis atsiranda tuomet, kai kas nors pažeidžia mums įprastą tvarką. „Jei savo purvo sampratą atsietume nuo patogeniškumo ir higienos, galėtume jį apibrėžti kaip seniau – jog tai ne vietoje atsidūrusi medžiaga. Todėl purvas niekada nėra unikalus, atskiras atvejis. Ten, kur esama purvo, bus ir sistema“, – rašo Mary Douglas.

Ši mintis tampa visos knygos ašimi. Autorė nagrinėja, kaip skirtingose visuomenėse tyrumo ir taršos sampratos padeda kurti socialinę tvarką, formuoja religiją, moralę, kasdienius įpročius ir net politinius sprendimus. „Mūsų supratimu, purvas iš esmės yra netvarka. Purvas pažeidžia tvarką. Jį pašalinti – ne neigiamas veiksmas, o teigiamos pastangos organizuoti supančią aplinką“, – teigė autorė.

Knyga, neprarandanti aktualumo

Nors „Tyrumas ir pavojus“ pirmą kartą išleista prieš šešis dešimtmečius, jos idėjos šiandien skamba ne mažiau aktualiai.

Migracija, ekologija, tapatybės, visuomenės susiskaldymas, baimė to, kas svetima, – visa tai, pasak Mary Douglas, neatsiejama nuo simbolinių ribų, kurias žmonės nuolat kuria ir saugo. „Rašydama šią knygą norėjau parodyti, kad mūsų supratimas apie tvarką ir netvarką nėra savaime suprantamas. Tai kultūrinės sistemos, kurios leidžia žmonėms kurti prasmę ir gyventi bendruomenėje“, – teigė Mary Douglas.

Klasika, kuri praveria duris į antropologiją

„Antropologija leidžia mums pamatyti pasaulį per skirtingus akinius. Geriau pažindami kitokius nei mes, ugdome empatiją ir kartu geriau pažįstame save. LAPO redakcijoje pradėjome seriją „Antrotekstai“, siekdami ne tik pristatyti svarbiausius antropologijos tekstus, bet ir prisidėti prie antropologinio žodyno kūrimo lietuvių kalba. Džiaugiuosi, kad susijungus LAPO ir VAGOS redakcijoms ši serija įgauna naują etapą ir nuo šiol bus tęsiama leidykloje VAGA“, – sako leidyklų vadovė Ūla Ambrasaitė.

Britų antropologė Mary Douglas (1921–2007) laikoma viena svarbiausių XX amžiaus socialinės antropologijos mąstytojų. Jos darbai apie religiją, riziką, vartojimą, aplinkosaugą ir simbolines sistemas iki šiol cituojami ne tik antropologijoje, bet ir sociologijoje, filosofijoje, religijotyroje bei kultūros studijose. „Tyrumas ir pavojus“ – pirmasis autorės veikalas, išverstas į lietuvių kalbą.

Knyga pradeda naują „Antrotekstų“ etapą leidykloje VAGA, kuri ir toliau skaitytojams pristatys reikšmingiausius antropologijos tekstus lietuvių kalba. Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, leidinio vertimą parėmė Centrinės ir Rytų Europos knygų leidybos fondas Amsterdame.