Net 59 naujos, įdomios ir intriguojančios temos. Temos, apie kurias anksčiau net nepagalvodavau, atsivertus A. Čekuolio knygą tampa ne tik įdomios, bet ir aktualios. Tokiomis tampa ir dėl to, kad skaitydama lyg ir girdžiu autoriaus balsą: taip gyvai, paprastai ir priimtinai parašyta. Tai, kas sudėtinga, nežinoma, nauja, paaiškinti paprastai ir kievienam suprantamai – didelis talentas. A. Čekuolis turi šį talentą ir juo naudojasi, todėl jo knygų laukiu ir su malonumu skaitau.
Autorius, kaip visada, pasakoja ne tik įdomiai, bet ir šmaikščiai, įpina neįtikėtinų faktų, juokingų nutikimų, senų gerų pasakojimų arta tiesiog anekdotų. Visa tai paįvairina pasakojimą. Pavyzdžiui, pristatydamas anglų tautą A. Čekuolis papasakoja seną nutikimą. „Atvažiavo rusų pirkliai į Londoną. Dar caro laikais. Padavė jiems arbatos. Pirkliai pila arbatą į lėkštutę, kaip Rusijoje buvo įprasta, ima cukraus gabaliuką, sriubčioja. Anglai, nei susižvalgę, nei susikumščiavę, visi kaip vienas, tarsi nematomam dirigentui lazdele mostelėjus, daro tą pat. Kai padavė po dubenėlį šilto vandens su citrinos skiltelėmis pirštams nusiplauti, rusų pirkliai vandenį išgėrė. Tuoj pat tą patį ramiausiu veidu padarė ir šeimininkai.“ (p. 47) „Norite azerbaidžaniečių anekdoto? Irgi iš tų telegramų. „Laimėsi bylą teisme, jeigu esi teisėjo draugas arba jeigu teisėjui tave rekomenduos Franklinas.“ Kaip žinote, ant šimto dolerių banknoto yra Franklino atvaizdas.“ (p. 73)
Skaitydama sužinojau ir daug naujų, įdomių faktų. Pavyzdžiui, niekaip nesupratau, kaip tie šarvuoti vyrai galėdavo dalyvauti mūšiuose: šarvai tokie sunkūs, su jais niekaip negali būti miklus. Kiekvienoje pilyje eksponuojami vienokie ar kitokie šarvai; ir visi jie griozdiški. Knygoje „Faktai ir šypsenos“ radau atsakymą. A. Čekuolis rašo: „Nereikia manyti, kad raitelis būdavo uždarytas į šarvus kaip į konservų dėžutę. Kvaili televizijos filmai dabar juos kaip tik taip rodo. Grūdinto plieno šarvai svėrė 20–25 kilogramus, mažiau negu visa šių dienų kario ekipuotė. Ne ką daugiau negu dvi neperšaunamos liemenės. Be to, reikia turėti omeny, kad šarvų svoris lygiai paskirstytas visam kūnui. [...] Šarvai nebuvo stori – vos 2–3 milimetrų storio, pritaikyti prie kūno tarsi kostiumas, skardos sujungtos odiniais diržais. Tai leido laisvai judėti. Neseniai padarius bandymus paaiškėjo, kad su tokiais šarvais galima net plaukti.“ (p. 12). Taip įdomiai parašyta, kad tekstą tiesiog „prarijau“.
Radau nemažai įvairių „moteriškų“ temų. Tai ir vaikų auklėjimas, ir meilė, ir skyrybos. Įdomus straipsnis „Kinės mamos“ privertė ir susimąstyti, ir nustebti. Pasirodo, kad mamos kinės ypač griežtai auklėja savo vaikus, nes jų požiūris į vaikų auklėjimą labai skiriasi nuo mūsiškio. „Tik nepamanykite, kad kinai nemyli savo vaikų. Atvirkščiai! Bet auklėjimą jie supranta kaip prievolę išskelti iš vaiko geriausia, ką šis turi.“ (p. 102) Na, mes tikrai skiriamės nuo kinų, japonų ar indų, taigi galbūt galime iš jų ko nors pasimokyti, nebūtinai perimti viską. Tikrai neauklėsiu savo vaikų kaip mama kinė, bet gerų minčių skaitydama A. Čekuolio knygas tikrai randu. Ir nemažai.
Beje, Japonijoje yra net skyrybų ceremonija. Kaip pas mus vestuvių. Ir galbūt japonai teisūs. „Psichologai aiškina, kad skyrybų ceremonija padeda porai ir jos artimiesiems pajusti finalą. Apeigos ir visa aplinka turi jaudinti. Besiskiriantieji turi pajusti, kad jie pradeda naują gyvenimą ir kad jo nusipelnė.
Tačiau visko būna. Dvi poros taip susijaudino, kad po tokio vaidinimo staiga nutarė vis dėlto likti kartu.
Jau įsteigti Skyrybų rūmai. Gražūs, išpuošti tradicine japonų tapyba. Su palyda atvykusi besiskiriančiųjų pora pasirašo specialioje registro knygoje, ir kaip suvenyrą abudu gauna po valgymo lazdelių komplektą.“ (p. 160)
Na, yra tekstų ir apie modernius susipažinimo būdus, ir apie meilės laiškus, ir apie baisią moterų situaciją pasaulyje, ir apie sentikius, ir apie susirinkimų košmarus, ir apie... Visko neišvardinsiu net norėdama. Labai informatyvi, įdomi, visapusiška, jei tik taip galima sakyti apie knygą, mokslinė publicistika.
Ilgai laukę ir nekantravę – sulaukėme. Taigi imkite „Faktus ir šypsenas“ ir skaitykite, o skaitydami visa tai gerai permanykite, nes viskas taip nesudėtingai ir aiškiai išdėstyta, kad vienas malonumas versti lapą po lapo. O pamąstyti tikrai bus apie ką Rekomenduoju šią knygą, o skaitant ją puikios akimirkos – garantuotos.
