Menininkė pradėjo įgyvendinti projektą „Future Library“ („Ateities biblioteka“), kurio metu kviečia autorius jai padėti parašyti 100 istorijų, o jas išspausdinti ant specialiai šiuo metu auginamų medžių Norvegijoje. Tačiau knygos mums įprastu formatu pavirstų tik po 100 metų.
Pasak K.Paterson, tai būtų ateities biblioteka, nes knygos yra neatsiejamos nuo medžių, iš kurių gaminamas popierius, o sunku nuspėti, ar po 100 metų knygos vis dar bus spausdinamos ant popieriaus.
Viena vertus, šis projektas susiję su aplinkosauga, tačiau K.Paterson siekia priminti daiktų tarpusavio ryšį.
„Projektas nebus nuobodus. Kasmet, iki pat 2114-ųjų, bus paskelbiama po vieną autorių, kurio knyga bus išleista po 100 metų“, – sako projekto iniciatorė.
Katies Paterson nori išlaikyti ateities knygų ryšį su žeme.
Pirmąja paskelbta autore tapo Kanados rašytoja Margaret Atwood, o visai neseniai prie jos prisidėjo ir britų autorius Davidas Mitchellas. Jų darbai jau saugomi Oslo miesto archyve.
K.Paterson nesijaudina, kad neišvys iki galo savo išpildytos idėjos, nes mažai šansų, kad ji iki 2114 metų išgyvens. „Aš su tuo jau susitaikiau. Turime puikią komandą, su kuria viską galime įveikti“, – optimizmo nestokoja ji.
