Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 20d. 16:03

Aušra Kaziliūnaitė: Naujausios „Sapiens“ autoriaus pamokos

Aušra Kaziliūnaitė
Laimos Stasiulionytės nuotr. / Aušra Kaziliūnaitė

Naujausia „Sapiens“ ir „Homo deus“ autoriaus, istoriko, futurologo, vieno žymiausių šių dienų intelektualų prof. Yuvalio Noah Harari knyga „21 pamoka XXI amžiui“ buvo išleista 2018 m. rugpjūtį. Ir leidyklos „Kitos knygos“ dėka lietuvių skaitytoją ji pasiekė praėjus vos keliems mėnesiams po knygos pasaulinės premjeros.

Ankstesniuose savo bestseleriuose kalbėjęs apie žmonijos praeitį bei ateitį, naujoje knygoje Harari aptaria dabartį: Trečiojo pasaulinio karo tikimybę, terorizmo grėsmę, Trumpo ir į jį panašių politikų iškilimą, Europos imigrantų politiką, liberaliosios demokratijos padėtį ir daugybę kitų temų.

Harari karjeros istorija primena stebuklinę pelenės pasaką. Jis augo sekuliarioje šeimoje Haifoje. Istorijos studijas baigė Jeruzalės universitete, kuriame šiuo metu ir dirba, o doktorantūrą – Oksforde. Pirmą kartą viso pasaulio mastu Harari pavardė suskambėjo 2014 m., kada dar 2011 m. hebrajiškai pasirodžiusi knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ buvo išversta į anglų kalbą. „Sapiens“, vėliau tapusi pasauliniu bestseleriu, Harari parašė būdamas trisdešimt penkerių metų. Leidinys susilaukė didžiulio skaitytojų dėmesio ir buvo rekomenduojamas tokių žmonių kaip Billas Gatesas, Barackas Obama, Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas.

Knygos viršelis/Knyga „21 pamoka XXI amžiui“
Knygos viršelis/Knyga „21 pamoka XXI amžiui“

Knygoje „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ mokslininkas naudoja makroistorinę prieigą. Kitaip nei daugelis profesionalių šio meto istorikų, Harari nebando kalbėti apie konkretų istorijos įvykį ar temą, bet imasi visos žmonijos istorijos apžvalgos. Svarbiausiais lūžiais jis pasirenka tris didžiąsias revoliucijas: kognityvinę, žemės ūkio ir mokslo. Pasak Harari, svarbiausia žmonių savybė, padėjusi jiems įsitvirtinti visoje Žemės planetoje, yra gebėjimas kurti pasakojimus ir tikėjimas jais. Šis teiginys užima svarbią vietą ir 2016 m. angliškai pasirodžiusioje antroje autoriaus knygoje „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ (lietuviškas leidimas pasirodė 2018 m. pradžioje), kurioje Harari numato, kad, jeigu nepakis dabartinės tendencijos, netolimoje ateityje tokio Homo sapiens, kokį jį žinome dabar, gali nelikti.

Dar neišblėsus anksčiau pasirodžiusių knygų šlovei bei populiarumui, Harari suskubo parašyti naują knygą. Būtų sunku patikėti, kad taip greitai parašyta knyga gali būti verta dėmesio, jeigu ne vienas „bet“ – didelė dalis „21 pamokoje XXI amžiui“ pateiktų tekstų prieš tai jau buvo publikuoti įvairiuose pasaulio laikraščiuose bei žurnaluose, kaip autoriaus atsakas į pastarojo meto politines, ekonomines bei kultūrines aktualijas. Tokių leidinių kaip „Guardian“, „Financial Times“, „The New Yorker“, „Bloomberg View“ pasirodę tekstai tapo Harari „21 pamokos“ pagrindu. Kaip teigia pats autorius:

Daugelį anksčiau aptartų klausimų autorius apmąsto iš naujo ir ieško naujų galimų atsakymų ar argumentavimo būdų.

„Daug skyrių užgimė kaip atsakymai į skaitytojų, žurnalistų ir kolegų istorikų man užduodamus klausimus. Ankstesnės kai kurių skirsnių versijos anksčiau buvo pasirodžiusios esė pavidalu, taigi turėjau progą sulaukti grįžtamojo ryšio ir išpuoselėti argumentus.“

Kaip Harari puoselėja argumentus? Dažniausiai juos švelnindamas. Jei Pasaulio ekonomikos forume Davose profesorius teigė, kad esame ant naujos eros slenksčio, nes žmonių darbo jėga masiškai praras savo vertę, tai „21 pamokoje“ jis kalba apie tai, kad daugybę tradiciškais laikomų darbų veikiausiai pakeis kiti naujai atsiradę darbai. Daugelį anksčiau aptartų klausimų autorius apmąsto iš naujo ir ieško naujų galimų atsakymų ar argumentavimo būdų.

Žavi Harari gebėjimas įsiklausyti į kolegų, žurnalistų, klausytojų, skaitytojų nuomones. Atrodo, kad jis rimtai priima ir apmąsto įvairius prieštaravimus, netikėtus klausimus, kritiką. Ypač atsargiai grįžta prie religijos, nacionalizmo bei liberaliosios demokratijos keliamų klausimų. Šiomis temomis rašo taip grakščiai, kad primena baleriną, šokančią minų lauke. Tačiau, nepaisant to, išlieka tvirtas ir nepalenkiamas:

„Patriotizmo esmė – ne neapykanta kitataučiams. Patriotizmas mus moko rūpintis tėvynainiais. O norėdamas deramai pasirūpinti tėvynainiais XXI amžiuje, turėsite bendradarbiauti su kitataučiais. Todėl geri nacionalistai šiais laikais turėtų būti globalistai.“

Naujausioje Harari knygoje ypatingo paminėjimo nusipelno poskyriai apie karą, branduolines grėsmes ir terorizmą. Taip profesorius netiesiogiai grįžta prie savo pagrindinės istoriko specializacijos – karo istorijos. Čia išdėstyta analizė padeda geriau suvokti šiuo metu pasaulyje susiklosčiusią galių pusiausvyrą bei iš istorinės perspektyvos pažvelgti į tokias pastarojo meto aktualijas kaip Putino Rusijos agresija Gruzijoje ir Ukrainoje ar Sirijos karas.

Harari dėsto apie pasakojimų svarbą žmonijai su stebėtinu pasakotojo talentu. Sunku būtų rasti kitą panašaus žanro autorių, kurio knygose tiek šmaikščių palyginimų, metaforų, anekdotų bei virtuoziškų stilistinių derinių. Naujoje knygoje tiek kalbėdamas apie „Facebook“ ir dirbtinį intelektą, tiek apie melagingas naujienas bei sekuliarizmą Harari sugeba išlaikyti, ar veikiau sukurti, intrigą.

Net skaitydamas ne kartą girdėtus faktus, lauki nesulauki tolimesnių sakinių, nes autorius sugeba ne tik naujai pateikti tai, ką žinojome anksčiau, bet ir padeda naujai pažvelgti į tai, kas buvo prieš akis, tik deramai neįsisąmoninta. Ne veltui kompiuterių magnatas Billas Gatesas perskaitęs „21 pamoką XXI amžiui“ neslėpė, kad kartais net nesutikdamas su Harari mintimis vis tiek negalėjo nustoti skaityti ir mėgavosi knyga iki paskutinio puslapio.

„21 pamoka XXI amžiui“ – tai puikus vadovas po dabarties politines, ekonomines ir kultūrines aktualijas. Čia kalbama koncentruotai, bet ne primityviai, informatyviai, bet ne sausai. Tai intriguojantis patraukliai pateiktos informacijos ir įžvalgų sąvadas. Manau, šiomis „pamokomis“ tikrai galima sudominti ne tik suaugusius, bet ir paauglius, kurie dažnai mažai domisi nūdienos politinėmis aktualijomis vien todėl, kad jos pateikiamos pernelyg sausai ir nuobodžiai.

Naujoje knygoje tiek kalbėdamas apie „Facebook“ ir dirbtinį intelektą, tiek apie melagingas naujienas bei sekuliarizmą Harari sugeba išlaikyti, ar veikiau sukurti, intrigą.

Būgštaujantiems dėl nepakankamo Harari moksliškumo ar nepatikliai žvilgčiojantiems į didelius pasakojimo mastus – knygoje pateikiamas šešiasdešimties puslapių literatūros sąrašas, kuriuo sekant galima puikiai susipažinti su gausia faktine, moksline medžiaga. Harari remiasi naujausiais kitų mokslininkų tyrimais ir jų idėjas suprantamai pristato savo knygoje.

Nereikėtų ignoruoti ir naujausios knygos atsiradimo konteksto. Autoriaus knygos įtrauktos į galingiausių planetos žmonių mėgstamiausių knygų sąrašus, jis kviečiamas dalyvauti pasaulinės svarbos renginiuose, kuriuose renkasi politikos ir verslo viršūnės, taigi Harari turi galimybę būti išgirstas. Knygoje „21 pamoka XXI amžiui“ Harari stengiasi dar kartą atkreipti dėmesį į jam pačiam, tiek kaip mokslininkui, tiek kaip žmogui, vertybiškai rūpimus klausimus. Ir – tenka pripažinti – daro tai meistriškai ir įdomiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali