Kaip teigia lietuviškai ką tik pasirodžiusio apsakymų rinkinio „Ilgintis Kisindžerio“ autorius, vienas žymiausių šiuolaikinių Izraelio rašytojų Etgaras Keretas, savo knygą jis taip pavadino todėl, kad diplomatą Henrį Kisindžerį, žydų ir arabų susitaikymo viltį, mano esant ir žmogaus susitaikymo su pačiu savimi viltimi. O kas gi nenorėtų gyventi santaikoje su savimi? Tačiau neapsigaukite – ne viskas šiame apsakyme grindžiama tokia paprasta metafora, jis, kaip ir kiti trumpi šio rinkinio kūriniai, iki galo atsiveria tik galvos pasukti netinginčiam skaitytojui. Kereto knyga – smagus intelektinis nuotykis. O pats autorius su savo skaitytojais pasidalys paslaptimi, kaip kelių puslapių tekstais nokautuoti visažinius kritikus ir pelnyti tarptautinį pripažinimą. Nepraleiskite susitikimo su juo vasario 25 d. 13 val. Konferencijų salėje 5.2.
Tikriausiai niekas neabejoja dėl to, kad virtualusis pasaulis mūsų gyvenime užima vis svarbesnę vietą. Internete susipažįstama, įsimylima, išsiskiriama. Viena neįprasčiausių šiuolaikinių bulgarų literatūros atstovių Stanislava Nikolova-Čiurinskienė atliko tokį eksperimentą: „Šešis mėnesius gyvenau neišeidama iš namų ir bendravau tik online, be to, daugiausia su nepažįstamais žmonėmis <...> tie šeši mėnesiai parodė, kad pasaulyje pilna žmonių, beveik neišeinančių iš namų <...>, įsimylinčių ir palaikančių santykius su tais, kurių niekada nepamatys gyvai.“ Šio eksperimento rezultatas – romanas „Second Life. Gyvenimas tinkle“. Pagrindinė kūrinio herojė įninka į pažinčių bei pokalbių svetaines ir nejučia patenka į interneto spąstus. Užsimegza virtuali meilės istorija. Ar norite pasikalbėti su tikra chat’ų ir virtualių pažinčių ase ir išgirsti psichologo nuomonę? O gal įdomu, kodėl antroji rašytojos pavardė lietuviška? Ateikite į susitikimą su autore vasario 24 d. 19 val. Konferencijų salėje.
Tačiau meilė nepaiso sienų ne tik šiuolaikiniame virtualiajame pasaulyje. Tamsiu Lietuvos pokario laikotarpiu įsižiebia neįtikėtinų gebėjimų turinčios azerbaidžanietės merginos, ugnies garbintojo dukters, meilė lietuvių partizanui. „Peilis – tai muzikos instrumentas, juo reikia groti kasdien“, – mokė merginą tėvas. Ir ji įsidėmėjo šiuos žodžius... Be garso krinta suomiškos „finkės“ pakirsti priešai, o meilės ugnis prikelia iš numirusiųjų mylimąjį. Tai garsaus Lietuvos visuomenės veikėjo, buvusio VSD vadovo, diplomato pirmojo romano „Elektra“ pasaulis. Kūrinyje atskleidžiamas netikėtas, stereotipus griaunantis požiūris į Lietuvos praeitį. Autorius puse lūpų užsimena, kad šiame magiškame, vis didesnį populiarumą įgyjančiame kūrinyje yra ir autobiografinių detalių. Ar norite sužinoti kokių? Ar ilgai reikia brandinti pirmą literatūros kūrinį? M. Laurinkaus atsakymai – vasario 24 d. 16 val. Konferencijų salėje.
Taip, geram kūriniui reikia laiko, – tvirtina vienas įdomiausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų, senų automobilių žinovas ir Bohumilo Hrabalo gerbėjas Pawelas Huelle. Pasak autoriaus, „dabar žmonės dažnai rašo knygą kaip kino scenarijų, o tada kažkas prarandama. Gera literatūra – tai malonumas klausytis pasakojamos istorijos.“ Pagrindinio romano „Mercedes-Benz. Iš laiškų Hrabalui“ veikėjo istorijos – iš tikrųjų puikios. Jose susipažįstame su dailia vairavimo instruktore ir vienintelio, deja, tik stalčiuje laikomo romano autoriumi. O kaip šias istorijas sieja patvarusis „Mercedes-Benz“ automobilis, sužinosite atėję į susitikimą su autoriumi vasario 25 d. 15 val. Forume.
Vykdami į pačią Vilniaus knygų mugę, būtinai pakelkite nuo kelio akis. Turbūt kiekvienas nesyk esame bent probėgšmais pagalvoję, kokia vieno ar kito mus supančio pastato paskirtis ir istorija. Su naująja Vilniaus architektūra (sąvoka „naujoji“ čia vartojama tik sąlygiškai, nes kalbame apie šimto metų periodą) geriausia susipažinti įsimetus į krepšį nedidukę knygą su trumpomis istorijomis apie 238 miesto pastatus ir gausybe nuotraukų, pavadinimu „Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas“. Tai dalis Vilniaus istorijos – ir daugeliui kai kurios jos detalės bus tikras atradimas. Kviečiame į susitikimą su šio leidinio sudarytojomis Rūta Leitanaite ir Julija Reklaite bei kitais architektais vasario 25 d. 20 val. Konferencijų salėje 5.3
Įdomesnį pastatą ar miestovaizdį dažnai norisi nufotografuoti. Ypač skaitmeninės fotografijos laikais, kai vaizdą įamžinti beveik nieko nekainuoja. Apie „meną“, žinoma, tokiu atveju taip pat dažnai nėra ko kalbėti. O kaip per 20 nepriklausomybės metų kito meninė fotografija? Kokios nuotraukos, sukurtos per šį periodą, svarbiausios ir įdomiausios? Kokia meninės fotografijos vieta skaitmenizuotame fotografijos pasaulyje? – apie tai pokalbis su menotyrininke, knygos „Lietuvos fotografija: 1990–2010“ autore Agne Narušyte vasario 25 d. 16 val. Rašytojų kampe.
Nepriklausomos Lietuvos fotografijai, kaip ir pačiai šalies nepriklausomybei, pagrindą padėjo beprecedenčio judėjimo – Sąjūdžio – radimasis. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami ano meto įvykius, laiko juos nuostabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams. Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu atrodo lyg koks stebuklas. Kas gi lėmė, kad tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas socialinis judėjimas? Diskusija apie šį reiškinį – knygos „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ (sud. J. Kavaliauskaitė, A. Ramonaitė) pristatyme vasario 24 d. 17 val. Forume.
Po visų renginių turėsite galimybę asmeniškai pabendrauti su rašytojais ir gauti autografus.
