Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes

„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Organizatorių nuotr. / „Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

2016-ieji Lietuvoje – Bibliotekų metai. Jiems įpusėjus, tęsiame reportažų ciklą apie bibliotekų vykdomus projektus, padedančius sustiprinti vietos bendruomenes ir sudarančius sąlygas joms teikti naujoviškas, inovatyvias paslaugas. Šiandien lankomės Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, kuri įkūrė mobiliąją vaizdo transliacijų studiją ir dabar gali savo renginius transliuoti devyniems bibliotekos filialams.

Jono Lankučio viešoji biblioteka, pasiryžusi dalyvauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ konkurse finansavimui gauti, net neįsivaizdavo, kuo visai tai baigsis. Dabar Gargžduose įsikūrusios ir rajone 24 filialus turinčios bibliotekos darbuotojai džiaugiasi – įsigyta ne tik mobilioji transliacijų studija, kompiuterių bei multimedijos įranga, skirta toms transliacijoms stebėti, bet ir užmegzti santykiai su naujais partneriais bei draugais. Be to, šis projektas padėjo bibliotekininkams padidinti susidomėjimą bibliotekos veikla ir sustiprinti bendruomenių vidaus ryšius.

Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes

Projekto „Biblioteka be sienų“ pradžia, kaip prisimena Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė, skendėjo migloje. Aišku buvo viena – keičiantis gyvenimui, bibliotekininkai negali stovėti ir žiūrėti, kaip pasaulis keliauja pro juos į priekį. Pagrindinė reikmė buvo ši – kad į bibliotekas ateitų inovacijos, kad jos gebėtų vartotojams suteikti daugiau naujų paslaugų.

„Mūsų kaimo filialuose dirba tikrai nuostabūs bibliotekininkai, nebijantys iššūkių. Subėgom visi kartu ir ieškojome idėjų. Barėmės, prisigalvojom, ko norime, kaip pateiksime informaciją, ne tik knygą – juk jau pati biblioteka yra informacijos šaltinis. Ir sugalvojom, jog vis dėlto mums reikia pasiekiamumo – kad mus, mūsų renginius matytų. Ir kad žmonėms informacija būtų prieinama čia ir dabar“, – pasakoja D. Ciparienė.

Pasak direktoriaus pavaduotojos, didinti pasiekiamumą nuspręsta pasitelkiant šiuolaikinę techniką. Buvo įsigyta mobilioji studija, kuri leidžia vykdyti renginių ar susitikimų transliacijas, o devyniems bibliotekos filialams buvo įgyta kompiuterinė bei multimedijos įranga toms transliacijoms stebėti.

Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes

„Kai konkretizavome idėją, pradėjome tartis, kokios reikės įrangos. Keitėme net sąmatą, nes atsirado naujas aparatas. Mūsų informacinių technologijų specialistas vaikščiojo už galvos susiėmęs, nuo interneto nesitraukė. Bet vis dėlto nusipirkom tą įrangą, filmavimo kameras, mikrofonus, pultą“, – džiaugėsi D. Ciparienė.

Vyresnysis bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Danielius Laima, paklaustas, kiek technikos įdiegimas bei suderinimas bibliotekoje ir jos filialuose jam kainavo nervų, nusišypso: „Iš pradžių kainavo nemažai. Kameros, šviesos, kita technika nebuvo man nauja, bet tiesioginės transliacijos buvo iššūkis. Mokėmės kiekvieną sykį, transliacija po transliacijos matėme progresą. Dabar jau esame pakankamai savimi pasitikintys, galime viską atlikti gana kokybiškai.“

Vykdant projektą „Biblioteka be sienų“, iš karto buvo numatytos dvi būsimųjų transliacijų klausytojų ir žiūrovų grupės. Vieną jų prisikviesti padėjo projekto partneris – Klaipėdos rajono švietimo centras, draugaujantis su žinių tebesiekiančiais senjorais iš Trečiojo amžiaus universiteto. Nuspręsta kviestis lektorius, kurie nuotoliniu būdu skaitys paskaitas sveikatingumo, teisės ir kitais aktualiais klausimais.

„Kaimuose gyvenantys senjorai negali atvažiuoti klausyti paskaitų, nes jiems yra sudėtinga – ir kainuoja, ir sveikata neleidžia. Juos labai domina Trečiojo amžiaus universiteto veikla, o mes turime studiją. Taigi nutarėme, kad senjorai, atėję į artimiausią biblioteką, susėdę prie arbatos puodelio, galės klausyti paskaitų, bendrauti, atrasti vienas kitą, atsivesti bičiulių“, – pasakojo D. Ciparienė.

Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes

Antra Jono Lankučio viešosios bibliotekos transliacijų tikslinė grupė – jaunimas. Iš pradžių norėta jiems rengti transliacijas, tačiau iškilo autorių teisių problema. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. „Gavome pamokų ir esame patenkinti , tos pamokos buvo mums į naudą, dabar žinosim, ką daryti. Be to, atsirado daugiau įdomių dalykų – pavyzdžiui, pažinom filmus kuriančius gargždiškius. Jie pristatė savo filmą“, – teigė bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.

Jaunimo susidomėjimas nustebino pačius projekto rengėjus. „Mūsų filialams tai buvo atradimas, džiaugsmas, nes tiek vaikai, tiek jaunimas ėjo tarsi į kino salę. Atsirado bendruomeniškumas. Agluonėnų filiale prieš lapkričio pirmąją jaunuoliai net kapinaites sutvarkė – kad tik galėtų atsinešti spragėsių, kokakolos ir pažiūrėti bibliotekoje mūsų transliaciją“, – juokėsi D. Ciparienė.

Nuotolinėmis Jono Lankučio bibliotekos paskaitomis buvo patenkinti ir senjorai: lektoriams jie galėjo pateikti klausimus rūpimomis temomis – sveikatos, paveldėjimo – ir sulaukti atsakymų. Jie atėjo su bičiuliais, kaimynais, galėjo pabendrauti, padiskutuoti apie tai, ką išgirdo. O svarbiausia – nereikėjo niekur važiuoti.

Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes

Bibliotekininkai teigė, jog senjorai jau reiškia pageidavimus, kokių paskaitų norėtų, yra sudarinėjami kitų metų grafikai. Klaipėdos rajono švietimo centras su vadove Ramute Sirutiene jau galvoja apie ateitį, šiuos poreikius stengsis patenkinti, nes Trečiojo amžiaus universiteto studentų daugėja – per projektą „Biblioteka be sienų“ jų padaugėjo beveik dvigubai.

Jau vykstant projektui, teko kai ką koreguoti. „Pradžioje buvo numatę: tos transliacijos – tik jaunimui, šitos – tik senjorams. O tada pasipylė jaunimo skambučiai: „Tai mes negalime eiti, kur senjorai renkasi?“ Mums pasidarė net gėda, kad uždarėme duris amžiaus grupėms. Tuomet panaikinome šią savo nuostatą: ateikite visi, kam tik įdomu, stebėkite transliacijas, diskutuokite, nesvarbu, kiek jums metų“ , – pasakojo D. Ciparienė.

Projektas „Biblioteka be sienų“ suteikė galimybę pasitobulinti ir patiems bibliotekininkams.

„Kai pradėjome dirbti, baiminomės, kad nežinosim, kaip dirbti su ta įranga. Apskritai nežinosim, kaip vykdyti tokią transliaciją. Tai atradom naują partnerį – Socialinių mokslų kolegiją. Ten dirba nuostabūs dėstytojai, atvažiavo mūsų mokyti. Buvo puikūs mokymai. O išmokėm tikrai nemažai – 30 žmonių. Bibliotekininkas – ne artistas, tikrai reikia save pergalėti, kad galėtum bendrauti su auditorija, gražiai moderuoti. Išmokom to, pasidarėm kiek drąsesni“, – džiaugėsi direktoriaus pavaduotoja D. Ciparienė.

Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes
Organizatorių nuotr./„Biblioteka be sienų“: projektas, sustiprinęs ir biblioteką, ir vietos bendruomenes

O technologijų specialistas D. Laima pabrėžė, kad per 35 transliacijas žiūrovų sulaukta ne tik rajono filialuose: „Transliavome daugiausia į savo filialus, bet surengėme transliacijų, kurias buvo galima stebėti visoje Lietuvoje, net pasaulyje. Patikrinome statistiką – žiūrovų buvo Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, net Brazilijoje.“

Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojai įsitikinę, kad projekto metu įsigyta įranga bus naudojama ir toliau. Juk būtina išnaudoti galimybes, kurias suteikia mobilioji studija, – tokios neturi net kai kurios televizijos. Įvairūs renginiai dažnai vyksta dienos metu, ne visi gali juos stebėti bibliotekoje, o transliacijos padeda pasiekti kaimo filialus, žmones, kurie neturi galimybės atvykti į miestą.

Bibliotekininkai pastebi tampantys net problemas sprendžiančių pusių tarpininkais. „Į mūsų akiratį patenka socialinės rizikos šeimos, tėvai, kurie neina į susirinkimus vaikų mokyklose. Kooperuojame jėgas, talkina seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklų socialiniai pedagogai ir kaimiškose vietovėse kviečiame į biblioteką klausyti paskaitų, bendrauti su psichologu. Tai paskaitos vaikams ir tėvams – ką daryti, kaip elgtis. Ateinančiais metais rengsime kelias tokias transliacijas“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos atstovė D. Ciparienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau