Joje pasakojamos keistame ir painiame neurologinių sutrikimų pasauly pasiklydusių pacientų istorijos. Čia sutiksime žmones, patyrusius percepcinių ir intelektinių pokyčių, individus, kurie nevalingai kalba nešvankybes arba kurių galūnės jiems patiems tapo svetimos, matysime sudėtingas asmenybes, į kurias žiūrima kaip į protiškai atsilikusius ligonius, nors iš tiesų jos turi nepaprastų meninių ar matematinių gebėjimų.
Tai pasakojimai apie tikrąjį žmogiškumą, empatijos pratybos, padedančios suvokti, kokiose skirtingose realybėse gali gyventi žmonės. Šios istorijos tokios gyvos, kad daugelis jų virsta įstabiomis metaforomis, apibūdinančiomis ne tik šiuolaikinės medicinos, bet ir šiuolaikinio žmogaus būsenas.
Tai pasakojimai apie tikrąjį žmogiškumą, empatijos pratybos, padedančios suvokti, kokiose skirtingose realybėse gali gyventi žmonės
Šiuolaikinį neurologijos mokslą knygos autorius vadina „nužmogintu“. O. Sackso nuomone, būtina atgaivinti senąsias pirmojo medicinos istoriko Hipokrato tradicijas, kada pacientai savo istorijas pasakodavo gydytojams.
„Ligos istorijos yra savotiškas žmogiškosios prigimties atspindys, tačiau nieko nepasako apie patį žmogų ir jo istoriją, apie konkretaus asmens akistatą su liga ir pastangas išgyventi. Sausose ligos istorijose asmuo išnyksta, šiuolaikiniuose ligų aprašymuose apie žmogų užsimenama tik paviršutiniškai. Atsiradus nužmogintam neurologijos mokslui, išnyko tikrųjų žmogiškųjų klinikinių istorijų tradicijos.
Kad atsigręžtume į kenčiantį, liūdintį, kovojantį žmogų, sausas istorijas privalome paversti gyvais naratyvais arba pasakojimais, – tik tada pamatysime asmenį, tikrąjį, kūnišką, kovojantį su savo liga žmogų. Tikrajai neurologijai ir fiziologijai žmogaus esybė yra nepaprastai svarbi, nes į pacientą žiūrima kaip į asmenį, todėl ligos studijavimas neatsiejamas nuo žmogaus identiteto. Šių sutrikimų vaizdavimas bei tyrimas atveria vartus naujam mokslui, kurį galėtume pavadinti „identiteto neurologija“, nes jis nagrinėja neurologinius savojo „aš“ pagrindus – amžinuosius proto ir smegenų klausimus“, – knygos įvade teigia O. Sacksas.
O. Sacksas vadinamas žymiausiu XXI amžiaus autoriumi, rašančiu medicinos tema. Jis gimė Londone, mokslus baigė Oksforde, dabar dirba Kolumbijos universitete, yra neurologijos ir psichiatrijos profesorius, Karališkosios gydytojų draugijos narys. 2008-aisiais O. Sacksui suteiktas Britanijos imperijos 2-ojo laipsnio ordino kavalieriaus apdovanojimas. Be „Vyro, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“ parašė dar kelias itin populiarias knygas: „Awakenings“ (1973), kuri įkvėpė „Oskarui“ nominuotą filmą, ir „Musicophilia“ (2007).
Oliver Sacks. Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle. Iš anglų k. vertė Kęstutis Šatkauskas. K.: Kitos knygos, 2014.
