Pasak profesorės, staigūs, netikėti siužeto viražai, vienas kitą keičiantys trėmimų, partizaninės kovos, pokario mokyklos ir iš sovietmečio įšalo bundančio Vilniaus epizodai sukuria gyvą, dinamišką, jaudinančią knygą, kuri sudomins labai skirtingus skaitytojus.
Romanas rašytas Lietuvoje prieš tris dešimtmečius. Rankraštis buvo pasimetęs ir vėl atsirado. Kaip mįslingai teigia šiandien Paryžiuje gyvenantis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas V. Papievis, „galbūt tekstas, kurį parašiau, žino geriau už mane, kiek laiko jam slėptis, kada pasirodyti”.
Leidyklos „Odilė“ išleista knyga primena mums du primirštus istorinius etapus – partizaninį karą ir nepriklausomybės išvakares. Romane iš fragmentų dėliojamos dvi istorijos: viena – apie pokario žmonių šiurpius išgyvenimus mažame miestelyje, kita – apie Sąjūdžio metų Vilnių. Kūrinys gavo postūmį iš kadaise autoriaus rinktų autentiškų anykštėnų pasakojimų.
Pasak kultūros istoriko Dariaus Kuolio, „Brydė“ – tai įspūdinga poetinė fuga, supinta iš pokario žmonių likimų ir laisvės priešaušrio patirčių.
Magiška Valdo Papievio kalba atveria mums prievartos ir baimės draskomų, savyje tvirtybės ieškančių veikėjų jausmų, minčių ir pasąmonės pasaulį.
