Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 9d. 18:23

D.Britanijoje gyvenanti vertėja E.Lastovskytė: „Užsakiau „Baltos drobulės“ partiją ir dovanosiu visiems nekalbantiems lietuviškai draugams“

Erika Lastovskytė 15min iš Londono
Davido Chaplino nuotr. / Erika Lastovskytė

Lietuvai pradėjus ruoštis Londono mugei paaiškėjo, kad viena iš problemų, su kuria susiduriama norint pristatyti mūsų autorių knygas angliškai kalbančiose šalyse, yra tai, kad trūksta vertėjų, galinčių perteikti angliškai mūsų rašytojų tekstus. Todėl šiuo metu stengiamasi parengti naujų vertėjų. Viena iš jaunųjų vertėjų – Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Erika Lastovskytė. Duodama interviu 15min ji pasakojo apie tai, kokius kūrinius norėtų išversti, kokios knygos pastaruoju metu sulaukia didelio dėmesio Didžiojoje Britanijoje, kokios čia naujos tendencijos.

Kaip duodama interviu 15min pasakojo Lietuvos pasirengimo dalyvauti Londono knygų mugės programoje projekto vadovė Rūta Nanartavičiūtė, ruošiantis šiam projektui suprasta, kad reikia siekti, kad vertėjų atsirastų daugiau, ir nuo praėjusių metų su Britų literatūrinio vertimo centru Noridže organizuojamos vertėjų dirbtuvės. „Atradome naujų vertėjų, kurie dabar dalyvauja specialiose programose, dirba su savo kolegomis britų vertėjais-mentoriais. Tai yra naujai atrasti žmonės, kurie pasiryžę versti lietuvių literatūrą į anglų kalbą ir deda į tai daug pastangų. Mes tikimės, kad, idealiu atveju, jie taps mūsų literatūros ambasadoriais Didžiojoje Britanijoje“, – sakė Lietuvos kultūros instituto atstovė R.Nanartavičiūtė.

Pradedančiųjų vertėjų mentorystės programos konkursą 2017–2018 metams laimėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenanti vertėja, redaktorė, publicistė E.Lastovskytė.

– Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie Noridžo rašytojų centro Pradedančiųjų vertėjų mentorystės programą, kurioje dalyvaujate? Koks jos tikslas, gal galėtumėte daugiau papasakoti apie ją?

– Šią programą 2010 metais įkūrė Danielis Hahnas, britų rašytojas, redaktorius ir vertėjas. Ja siekiama suburti vertėjų į anglų kalbą bendruomenę, ypač tokių vertėjų, kurie verčia literatūrą iš Didžiojoje Britanijoje mažai matomų ir girdimų kalbų. Programos metu patyrę vertėjai pusę metų dirba drauge su pradedančiaisiais, dalinasi savo patirtimi, suteikia galimybes naujokams lengviau įsilieti į profesionalų bendruomenę. Lietuvos kultūros instituto dėka šioje programoje yra ir vertimo iš lietuvių kalbos elementas.

Pateikusi paraišką sulaukiau labai gerų atsiliepimų iš programos atrankos komisijos – mane pakvietė dalyvauti. Taigi Shaun Whiteside padedama šiuo metu verčiu debiutuojančio rašytojo Jono Žakaičio apsakymų rinkinį, pavadintą „90s. Keli apsakymai jau pasirodė „Book Works“ leidyklos leidžiamame žurnale „The Happy Hypocrite „Tolstoyevsky“ Issue 10“.

– Gyvenate šiuo metu Didžiojoje Britanijoje. Kaip tik prieš Londono knygų mugę bus išleista nemažai lietuvių autorių kūrinių. Kurie kūriniai, jūsų nuomone, ir kuo galėtų patraukti britų skaitytojų dėmesį?

Lietuviškų knygų sąrašas labai stiprus, tad, manau, kiekviena knyga sulauks savo skaitytojų.

– Kuomet dirbau „Waterstones“, viename didžiausių Europos knygynų, teko daug bendrauti su britų skaitytojais ir pažinti jų skonius. Žmonės čia skaito tikrai daug ir įvairios literatūros. Lietuviškų knygų sąrašas labai stiprus, tad, manau, kiekviena knyga sulauks savo skaitytojų. O leidėjų sąraše matau legendines kompanijas, dirbančias su prestižinių premijų laureatais. Tad neabejoju, kad lietuvių autorių kūriniai tikrai gerose rankose ir leidėjai įdės nemažai pastangų į šių knygų populiarinimą.

– Kokį kūrinį labiausiai norėtumėte išversti iš lietuvių į anglų kalbą? Kuris galėtų geriausiai reprezentuoti lietuvių literatūrą?

– Na, šis klausimas turi tikrai ne vieną atsakymą. Galvoju apie kūrinius, kurie man artimi, darbu su kuriais galėčiau mėgautis. Pasigendu naujų, entuziazmo įkvepiančių balsų lietuvių literatūros pasaulyje. Norėtųsi matyti daugiau kūrybos, kuri būtų atviresnė pasaulinėms aktualijoms, bet nesiskųsiu, pasidžiaugti yra kuo. J.Žakaičio apsakymų rinktinė „90s“ buvo mano pirmasis pasirinkimas, nes, kaip ir autoriui, taip ir man dešimtasis dešimtmetis buvo tas kertinis, formuojantis laikotarpis. Juolab, kad šis laikotarpis šiuolaikinėje lietuvių literatūroje dar nėra plačiai aprašytas.

Pasigendu naujų, entuziazmo įkvepiančių balsų lietuvių literatūros pasaulyje.

Džiaugiuosi Valentino Klimašausko kūryba – šviežumo kupini ir itin išradingi tekstai. Norėčiau išversti jo debiutinį romaną „Alfavilnius“ – įspūdingas eksperimentinis tekstas. Labai patiko Jurgos Vilpišauskaitės „Du miestai ir sala“. Laukiu Marijaus Gailiaus naujojo romano „Oro“. Grafinių romanų akiratyje vis sukasi Gerdos Jord „Gertrūda“ –vadinamosios „ribinės“ kartos dienoraštis. Visuomet su dideliu džiaugsmu skaitau dar kelių pradedančių autorių tekstus ir laukiu kol pavieniai tekstai virs knygomis ir išvys skaitytojus ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Na, o kalbant apie reprezentavimą, mano nuomone, viena svarbiausių lietuvių literatūros knygų, kuri, beje, jau pasirodė ir anglų kalba nuostabios vertėjos Karlos Gruodis ir „Vagabond Voices“ leidyklos dėka, tai Antano Škėmos „Balta drobulė“. Užsakiau partiją ir dovanosiu visiems nekalbantiems lietuviškai draugams, nes manau, kad tai tikras lietuvių literatūros šedevras.

Mano aplinkoje skaitymas yra dėmesio centre – tiek šeimoje, tiek su draugais, tiek su kolegomis dažnai aptarinėjame literatūros ir leidybos pasaulio naujienas, dalinamės rekomendacijomis, o dažnai lietingame Oksforde mirkstame su knygomis arbatos puodeliuose.

– Gyvenate šiuo metu Didžiojoje Britanijoje. Kokias naujas knygų leidybos tendencijas galėtumėte išskirti, kokios knygos skaitomos šiuo metu? Britų leidėjai, su kuriais kalbėjau, teigia, kad skaitančiųjų knygas žmonių vis mažėja, ypač jaunimo tarpe. Ar galėtumėte tai patvirtinti iš savo aplinkos?

– Tiek rašytojai, tiek leidėjai labai stipriai reaguoja į pasaulines aktualijas. Vyrauja socialinės temos, pavyzdžiui, lyčių, rasių lygybės klausimai, politiniai akibrokštai. Leidėjai vis daugiau dėmesio skiria rašytojoms moterims, marginalizuotų kultūrų ir etninių grupių autoriams. Taip pat daug dėmesio sulaukia su technologijų plėtra ir klimato kaita susijusios temos. Žinoma, daugiausiai skaitomi romanai, bet mažai nusileidžia ir dokumentinė proza.

Nemanau, kad skaitančiųjų knygas vis mažėja. Didžiausi knygynų tinklai Didžiojoje Britanijoje vaduojasi iš finansinių sunkumų ir skelbia vis augančius pardavimus. Mano aplinkoje skaitymas yra dėmesio centre – tiek šeimoje, tiek su draugais, tiek su kolegomis dažnai aptarinėjame literatūros ir leidybos pasaulio naujienas, dalinamės rekomendacijomis, o dažnai lietingame Oksforde mirkstame su knygomis arbatos puodeliuose.

– Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie Londono knygų mugę, kuo ji ypatinga? Koks literatūrinis gyvenimas Londone?

– Literatūrinis gyvenimas Londone ir kituose Didžiosios Britanijos miestuose labai aktyvus, kupinas įvairovių ir įdomybių. Tikrai sunku nuobodžiauti. Leidėjų ir knygynų veikla labai kūrybinga ir aktyvi, gausu knygų pristatymų, skaitymų, kūrybinio rašymo dirbtuvių ir festivalių. Londono knygų mugė yra kiek kitokia nei Frankfurto ar Vilniaus. Ji skirta leidybos srities profesionalams, o ne plačiajai visuomenei.

Mugės metu vyksta daugybė leidėjų, redaktorių, literatūros agentų, literatūros skautų ir kitų specialistų susitikimų tarptautiniame autorinių teisių centre. Vykdomi autorinių teisių aukcionai, dažnai pasibaigiantys šešiaženklėmis sumomis. Mugės renginių programa plati, o renginių metu yra daug galimybių susipažinti su žymiais leidybinio pasaulio veikėjais. Londono knygų mugės organizatoriai kasmet įgyvendina „Market Focus“ programą, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas pasirinktos šalies kultūrai, literatūrai ir leidybai. Kaip žinia, šiais metais ypatingu dėmesiu mėgausis visos trys Baltijos šalys. Ši programa atvėrė daugelio tarptautinių leidyklų duris ir suteikė galimybes mūsų autorių knygas prakalbinti angliškai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

04:06
09:17

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma