Kartais išvykstantiems tiesiog trūksta žinių, nuo ko pradėti savo kelionę ar kaip elgtis svetimoje šalyje.
Knygoje žurnalistai Darius Sėlenis ir Zigmantas Jurevičius surinko pačią aktualiausią ir naudingiausią informaciją, padėsiančią sėkmingiau įsitvirtinti Norvegijoje ir išvengti nemalonumų.
Ištrauka iš knygos „KAIP DIRBTI IR GERAI GYVENTI NORVEGIJOJE“
Verslininkas: branginkite savo reputaciją
Darius Baltrukonis į Norvegiją persikėlė sulaukęs 40-ies. Prieš septynerius metus vyrui, anksčiau krimtusiam fizikos mokslus bei bandžiusiam jėgas versle, tarptautinė telekomunikacijos kompanija pasiūlė darbą Norvegijoje. Jis, ilgai nedvejojęs, sutiko ir dėl savo sprendimo niekada nesigailėjo.
Dabar 47-erių vyras sėkmingai dirba savo įmonėje, užsiimančioje vaikiškų žaidimo aikštelių pardavimu ir įrengimu.
„Mes su žmona patys esame ir savininkai, ir darbuotojai, neturime samdomų žmonių. Tad veiklos netrūksta“, – pasakojo Darius.
Visuomeniniais pagrindais jis eina konsultanto pareigas Lietuvos–Norvegijos verslo rūmuose Osle.
Verslininkas, pats steigęs ne vieną įmonę Norvegijoje, praktiko žvilgsniu įvertino darbo bei verslo aplinką šioje šalyje ir savo patirtimi pasidalijo su knygos skaitytojais.
Būsto ir darbo paieška
– Didelę dalį pragyvenimo Norvegijoje išlaidų sudaro būsto nuoma. Kaip geriausia ieškoti būsto (vieši skelbimai žiniasklaidoje, laikraščiuose, portaluose, asmeniniai ryšiai)? O gal geriausias variantas – kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą?
– Pirmiausia siūlyčiau paieškoti svetainėje finn.no. Tai didžiausias interneto turgus Norvegijoje. Pagal populiarumą ir įvairovę turbūt didžiausias iš visų resursų. Jeigu kas nors deda kokį nors skelbimą, paprastai jo nuorodą rasite ir finn.no svetainėje. Ten ir automobiliai, ir baldai, ir telefonai, ir butų nuoma ar pirkimas, ir daugybė kitokių dalykų. Yra ir naudotų daiktų, ir naujutėlaičių produktų.
Mums persikeliant į Norvegiją padėjo vadinamoji persikėlimo agentūra (pvz., relocation.no). Ji padeda kompanijoms apgyvendinti jų samdomus specialistus iš užsienio. Jie siūlė variantus, padėjo bendrauti su nuomos agentais, būstų savininkais ir pan. Pačioje pradžioje labai gerai, kai kažkas padeda, nes pačiam susigaudyti nėra lengva. Vėliau apsipratus ir perpratus sistemą jau galima nuomotis patiems. Galima nuomotis kartu su kažkuo, kas tas garantijas turi.
Yra ir daugybė kitų būdų, tačiau pradžioje reikia įveikti tam tikrą barjerą. Vietiniai nuomotojai mažai pasitiki tik atvykusiais žmonėmis, tad nelabai nori jiems nuomoti būstų. Tuo atveju padeda firmos, kurioje dirbi, raštiška garantija. Pagelbėtų ir žmonių, kurie čia gyvena ilgiau, rekomendacijos. Sezoniniai ar kitokie darbininkai iš Lietuvos dažnai atvažiuoja jau drauge su darbo pasiūlymais turėdami ir tos pačios firmos išnuomotą namą su keliais miegamaisiais, kuriame gyvena visa grupė žmonių. Tai – priimtinas būdas, jei nenori būsto ieškotis pats. Nuomininkai moka 2–3 tūkst. kronų už lovą ar kokius 5 tūkst. už kambarį, o firma, kuri nuomojasi, moka savininkui už visą namą bendrai. Jei labai sudėtinga ar per brangu susirasti būstą, reiktų susisiekti su tautiečiais, kurie čia jau dirba ilgiau ir klausti jų patarimų. Atminkite, kad būsto paieška yra laikui imlus procesas, nebent neskaičiuoji pinigų ir imi tai, kas tau pasitaiko.
– Ar sunku Norvegijoje susirasti darbą? Kokias klaidas daro lietuviai, ieškodami darbo?
– Pagrindinė klaida – darbo pradeda ieškoti jau atvažiavę. Tai – užtrunka, kainuoja pragyvenimas, procesas išeina brangus, ne visi tai įvertina ir, išleidę atsivežtus pinigus, nusivylę grįžta namo. Darbą reikėtų susirasti prieš atvažiuojant. Kita vertus, mažai kvalifikuotų darbų įmanoma susirasti ir per asmeninius ryšius, pažintis, t. y. padedant pažįstamiems, ypač jei kalbame apie darbą valymo, pašto išvežiojimo, statybų įmonėse, žuvų fabrikuose. Tuomet gali būti svarbu, kad darbuotojas jau yra atvykęs į vietą ir jau susitvarkęs norvegiškus dokumentus.
– Kiek svarbu turėti rekomendacijas iš buvusių darbdavių?
– Norvegijoje atsiliepimai apie žmogų yra labai svarbūs. Ypač iš norvegiškos firmos. Jei tokios patirties neturite, galite atsivežti ir lietuviškų darbdavių rekomendacijas. Ypač jei jos yra iš kokių nors tarptautinių firmų, žinomų bendrovių. Vargu, ar tikslinga jas tvirtinti notariškai. Šiaip jau norvegai, jei galvoja kažką priimti į darbą, nepasikuklina pasiskambinti buvusiam darbdaviui ir dažniausiai tiki jo žodžiais, tad derėtų labai branginti savo reputaciją, nesusigadinti vardo, įvaizdžio. Beje, natūralu, kad norvegai teikia pirmenybę mokantiems jų kalbą. Teko girdėti netgi tokių paaiškinimų, kad nesvarbu, jei žmogus dirbdamas susišneka tarkime angliškai, bet jie nori, kad darbuotojas teigiamai veiktų ir psichologinį kolektyvo, įmonės mikroklimatą, tarkime, kad pietaujant su juo galima būtų pašnekėti apie šeimą, pomėgius, orus ar dar kažką. Kitaip tariant, norvegams labai svarbūs ir socialiniai aspektai.
– Kokiais kanalais patartumėte ieškoti darbo?
– Kaip ir bet kurioje šalyje, Norvegijoje darbą gauti galima kreipiantis į įdarbinimo agentūrą arba pačiam tiesiogiai susisiekiant su darbdaviu. Galite kreiptis į Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybos (NAV) skyrių, įsikūrusį jūsų gyvenamoje vietovėje. Ieškokite laisvų darbo vietų internetinės paieškos svetainėse. Apsilankykite nav.no bei finn.no tinklalapiuose. Laisvos darbo vietos skelbiamos didžiuosiuose šalies dienraščiuose „Aftenposten“, VG, „Dagens Næringsliv“ ir kt. Galite kreiptis į dominančias įmones tiesiogiai su paklausimu dėl laisvų darbo vietų. Įmonių sąrašą galite rasti gulesider.no interneto svetaineje.
– Ar galima kreiptis į jūsų atstovaujamus Verslo rūmus?
– Verslo rūmai neužsiima įdarbinimu, veikiau verslo ryšių tarp Norvegijos ir Lietuvos įmonių užmezgimu bei vystymu. Mūsų tikslas – padėti Lietuvos verslui įžengti į Norvegijos rinką ir atvirkščiai.
– Kokius žingsnius pirmiausia reikėtų žengti darbo ieškančiam emigrantui? Kokius dokumentus susitvarkyti?
– Svarbu žinoti, kad prieš pradedant dirbti Norvegijoje, būtina turėti norvegišką asmens kodą bei sąskaitą banke, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis. Mokesčių kortele (norveg. Skattekort), kuri nurodo darbdaviui, kiek mokesčių nuo atlyginimo reikės pervesti, Mokesčių inspekcija pasirūpins pati. Pasirinktame banke reikia pateikti nuolatinį arba laikiną norvegišką asmens kodą ir pasą – ne visi bankai pripažįsta lietuvišką ID kortelę kaip asmens dokumentą, tad patartina turėti pasą.
Nuo 2010 m. sausio 1 dienos Norvegijoje galioja naujos imigracijos taisyklės. Pagal naujus reikalavimus nereikia prašyti leidimo gyventi – pakanka užsiregistruoti. Europos Sąjungos piliečiai, kurie pageidauja gyventi Norvegijoje ilgiau nei tris mėnesius, privalo registruotis policijoje arba užsieniečių paslaugų centruose (SUA). Pirmiausia reikia registruotis internetu https://selfservice.udi.no/, tada nuvykti į artimiausią policijos skyrių ar paslaugų centrą užsieniečiams. Užsiregistravus gaunamas registracijos pažymėjimas, kurio pratęsti nebereikia.
– Kuo norvegiški darbo įpročiai skiriasi nuo lietuviškų? Gal norvegai mėgsta viską aprašyti ir aptarti iki smulkiausių detalių?
– Norvegai mėgsta prieš darydami viską išsiaiškinti iki smulkmenų. Ką lietuvis čiups ir darys, o paskui mąstys, kaip čia padarius geriau, tą norvegas aptars iš anksto ir po kelis kartus. Planuodami ir aptarinėdami jie sugaišta labai daug laiko, tačiau paskui greit viską įgyvendina ir galutinį rezultatą pasiekia turbūt greičiau nei Lietuvoje.
Nuosavas verslas
– Kalbėjome apie samdomą darbą, o ar sunku Norvegijoje sukurti savo verslą? Kuo skiriasi įmonės steigimo procedūra Norvegijoje ir Lietuvoje? Kokius dokumentus reikia pateikti?
– Norvegijoje įsteigti įmonę trunka vos 1–2 darbo dienas, jei esi paruošęs dokumentaciją – turi norvegišką asmens kodą, banko prisijungimo duomenis. Realiai – kol elektroninėje erdvėje užfiksuojami parašai ir pervedami pinigai tarp sąskaitų. Per 7-erius metus Norvegijoje esu registravęs gal 7, gal 8 įmones. Yra šablonas, kurio laikaisi ir tiek. Žinoma, kažkiek priklauso nuo to, kokią įmonę steigi. Įsteigti individualią įmonę užtrunka vos 15 minučių. Visa tai gali atlikti neatsitraukdamas nuo kompiuterio. Tereikia turėti norvegišką asmens kodą. Uždarosios akcinės bendrovės (AS) steigimas truputį sudėtingesnis. Reikia steigiamos bendrovės vardu atidaryti sąskaitą banke, į bendrovės banko sąskaitą pervesti 30 tūkst. kronų (apie 3 tūkst. eurų) ir gauti iš banko pažymą apie tai. Tai – vienos dviejų dienų reikalas. Tada į įmonių registrą siunčiami skenuoti dokumentai – bendrovės įstatai, steigimo protokolas. Tuoj pat ateina elektroninis laiškas, nurodantis nueiti į tą patį portalą ir padėti žymę, kaip parašą.
– Lietuvoje kartais biurokratinius procesus pagreitina kyšiai…
– Norvegijoje apie kyšius esu girdėjęs tik teoriškai, bet praktiškai niekur nesu susidūręs, o ir jokios prasmės nematau. Kai visi procesai greiti ir skaidrūs, kodėl dar kažkam duoti kyšį? Tai tas pats, kaip duoti kyšį padavėjui kavinėje, kad tave aptarnautų. Nebent pats sau norėtum apsunkinti gyvenimą. Kiek žinau, Norvegija yra viena pirmaujančių pasaulio šalių pagal žemiausią korupcijos lygį.
– Ar sunku įgyti norvegų pasitikėjimą versle?
– Tikrai nelengva. Pasakysiu pavyzdį. Lietuvių statybų bendrovės atstovas, kuris dabar iš užsakovo norvego gauna milijoninius užsakymus, pradžioje gavo užsakymą pakeisti durų staktą. Kai tai padarė be priekaištų, po kelių savaičių sulaukė prašymo pakeisti langą. Tai buvo kelių šimtų kronų užsakymai, vertinant finansiškai, net važiuoti nevertėjo. Tačiau po kelių mėnesių jau gavo užsakymą sukloti grindis. Darbas vėl patiko. Kol užlipo iki milijoninių sutarčių, jis sugaišo keletą metų, tačiau dabar pasitikėjimas pasiekė tokį lygį, kad jam pasako adresą ir užduotį, tarkime, įrengti parduotuvę, ir net neatvažiuoja patikrinti.
– Pietų Europoje – Italijoje, Ispanijoje – neretai galima girdėti žodį „rytoj“. Bet kokiu klausimu ar prašymu. O norvegai versle ar laikosi duoto žodžio?
– Netgi labai laikosi, pareigingai atsakinėja į laiškus, užklausas. Yra labai punktualūs, kai kalba eina apie verslo, darbo susitikimus. Keletą kartų esu atsidūręs nemaloniose situacijose, kai keletą minučių pavėluodavau į susitikimą. Bendraujant iškart pajauti, kad kažką padarei ne taip. Jei jau vėluosi, geriau nusiųsti žinutę, perspėti, tada viskas gerai. Ši savybė žavi ir prie jos greit pripranti. Gali lengvai planuoti savo laiką, nes tiksliai žinai, kas kada vyks.
Mokesčiai ir socialinės garantijos
– Ar labai skiriasi mokestinė sistema Norvegijoje ir Lietuvoje?
– Norvegijos mokesčiai yra progresiniai. Tai reiškia, kad kuo gautas atlyginimas didesnis, tuo didesnis ir taikomas mokesčio tarifas – maksimaliai iki 60 proc. Bet kad būtų taikomi maksimalūs procentai, atlyginimas turi būti išties didžiulis. Vidutinį ar artimą jam atlyginimą gaunantys darbuotojai moka apie 30 proc. mokesčių. Tiesa, papildomas darbas antraeilėse pareigose apmokestinamas didesniu – maždaug 50 proc. tarifu. Panašus tarifas taikomas su darbu nesusijusioms pajamoms.
Tiesa, tai, kas nuo jūsų atlyginimo yra atskaičiuojama kas mėnesį, metinėje deklaracijoje nėra galutinė suma. Ją pildydami kitų metų balandžio mėnesį, gaunate parengtą deklaraciją, kurioje įrašytos jūsų pajamos, jūsų kas mėnesį sumokėti mokesčiai ir eilutės, kiek tų mokesčių turėjo būti sumokėta. Mokesčius mažina įsipareigojimai bankui (paskolos), kelionės išlaidos nuolat negyvenantiems Norvegijoje ir išlaikantiems sutuoktinį ar vaiką. Mokesčių lengvata taip pat taikoma pirmus 2 gyvenimo Norvegijoje metus – neapmokestinama suma didinama 10 proc. nuo metinio bruto darbo užmokesčio. Galiausiai gaunama bendra suma, pagal kurią paaiškėja, ar jums reikia dar kažkiek primokėti mokesčių, ar atvirkščiai – valstybė jums grąžins permoką.
Norvegijoje asmuo privalo mokėti mokesčius, jei šalyje gyvena ilgiau nei 183 dienas per 12 mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei 270 dienų per 36 mėnesių laikotarpį.
– Ar lietuviai Norvegijoje moka tiek pat mokesčių kaip ir norvegai?
– Jei lietuviai dirba legaliai ir nėra įforminti kaip nuolat dirbantys Lietuvoje, o Norvegijoje esantys tik komandiruotėje, jie moka tiek pat.
– Kokias socialines garantijas darbuotojas gauna Norvegijoje?
– Išmokas ligos, bedarbystės ir panašiais atvejais. Nieko išskirtinio, tik nuo lietuviškos sistemos labiausiai gal skiriasi sumos. Darbdavys už kiekvieną darbuotoją moka mokesčius NAV. Šis lietuviškos SODROS atitikmuo moka darbuotojui, regis, visą atlyginimą ilgesnės ligos atveju. Už kelias pirmąsias dienas moka darbdavys. Beje, ligos atveju valstybė gydo nemokamai, tik lankydamasis pas gydytoją turi sumokėti vadinamąjį nuosavą įnašą, tam tikrą vizito mokestį – apie 30 eurų. Nuo jo atleisti vaikai ir nėščiosios.
NAV moka pašalpas ir nedarbo atveju. Pašalpa siekia 60 proc. jo buvusio atlyginimo, tačiau negali viršyti tam tikros sumos. Ji mokama ne ilgiau kaip 2 metus.
– Ar jūs, kaip verslo savininkas, esate apgintas?
– Jei turi individualią įmonę, esi socialiai apgintas panašiai kaip ir samdomas darbuotojas, tik skiriasi statusas. Jei turi UAB ir esi savininkas – nesi socialiai apgintas, jei pats joje nedirbi. Tiesa, tokiu atveju, matyt, galios bendras socialinis draudimas.
– Prieš kiek laiko įspėjęs darbdavys gali atleisti darbuotoją?
– Šie terminai įrašomi darbo sutartyje. Kiek susidūriau, dažnas terminas – 2 ar 3 mėnesiai, bet galima įrašyti ir dvi savaites, ir 4 mėnesius ar net 6 mėnesius. Jeigu žmogumi nelabai pasitiki ir galvoja, kad gali tekti su juo išsiskirti, įrašo, kad turi jį įspėti prieš 2 savaites ir jis privalo įspėti apie savo galimą išėjimą prieš tiek pat laiko. Įsipareigojimai abipusiai. Jei darbuotojas tinkamas arba sunkiau randamas, galima nustatyti ilgesnį terminą.
Atlygis už darbą
– Kokios specialybės Norvegijoje populiariausios?
– Esant dabartinei situacijai, kai visame pasaulyje nafta pigi, populiariausia sritis – bedarbių gamyba. Kalbant rimtai, Norvegijoje stojo daug grandiozinių projektų, tokių kaip naftos gavybos ir paieškos technologijų, kur norvegai ypač stiprūs. Jei gerai pamenu, jie kasmet technologijų eksportuodavo panašiai už tokią sumą, koks yra visas Lietuvos valstybės biudžetas, – už maždaug 7 mlrd. eurų! Natūralu, kad tas sulėtėjimas svarbioje srityje atsiliepia ir kitoms sritims.
– Ar paklausūs sezoniniai darbuotojai?
– Sunku apibendrinti, bet, mano akimis, visuomet paklausi sritis – statybos. Jose vietos visada atsiranda – anksčiau ar vėliau. Tai labiau sezoninis darbas. Ypač statybos suaktyvėja atšilus orams. Kartu išauga ir atvažiuojančių darbininkų skaičius – ir lietuvių, ir lenkų, ir rumunų. Yra ir kitokių sezoninių darbų: braškių skynimas, darbas žuvų fabrike.
– Koks vidutinis atlyginimas Norvegijoje? Kokios trukmės įprastinė darbo diena ar savaitė?
– Pagal 2014 metų duomenis, atlyginimo vidurkis siekė 42 tūkstančius kronų per mėnesį.
Oficiali darbo savaitė Norvegijoje – 37,5 val. Čia nustatant darbo įkainius ir sąlygas daug lemia ir profsąjungos. Kur jos aktyvios, ten yra nustatyti aiškūs minimalūs valandiniai įkainiai. Tarkime, kokios nors sodininkų profsąjungos nėra, tad darbuotojui galima mokėti ir vos 70 kronų per valandą. O valytojų ar padavėjų profsąjungos yra. Ten turi mokėti bent nustatytą minimumą. Taip pat, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, kur veikia daug užsieniečių, bandančių statyti kuo pigiau, kad taip galėtų konkuruoti su vietinėmis įmonėmis, profsąjungos kasmet susidera dėl minimalaus valandinio įkainio, mažiau kurio darbuotojui mokėti tiesiog negalima. 2015-aisiais jis siekė 169 kronas per valandą (prieš mokesčius), jei darbininkas neturi nei norvegiško statybininko diplomo, nei patirties norvegiškose statybose. Bendrovės seka šią informaciją ir pasirašydamos sutartis su savo subrangovais reikalauja išlaikyti standartus: laikytis verslo etikos ir mokėti ne mažiau nei sutarta su profsąjungomis. Jei tas subrangovas bus maža Lietuvos įmonė, ir ji privalės laikytis reikalavimų. Norvegijoje įmonė iš subrangovo turi teisę reikalauti darbuotojų atlyginimų sąrašo, kitaip tariant, čia jokia paslaptis, kiek kas uždirba ir kiek kas moka. Įsivaizduokite, jei Lietuvoje tame pat sektoriuje dirbanti bendrovė kitos paprašytų atskleisti, kam ir kiek ji moka! Norvegijoje nėra paslaptis pasakyti, kiek įmonė uždirba, kokia jos pelno marža.
– Jeigu darbuotojas nori dirbti ilgiau nei standartines darbo valandos, ar viršvalandžiai yra geriau apmokami?
– Tam tikra viršvalandžių riba yra nustatyta, manau, kad reikalavimai griežtėja. Mano minėtos statybų profsąjungos nuo šių metų sugriežtino taisykles darbdaviams. Šiame sektoriuje žmogui už viršvalandžius mokama maždaug nuo 250 kronų, t. y. apie 50 proc. daugiau nei įprastą darbo valandą. Laikomasi principo, kad jeigu darbdavys nori, jog darbuotojas dirbtų gerokai daugiau nei nustatytas limitas, jis turi būti pasiruošęs papurtyti piniginę. Taip daroma todėl, kad nebūtų išnaudojama pigi darbo jėga.
– Ar darbuotojai iš Lietuvos turi privilegijų Norvegijoje prieš atvykėlius iš ne Europos Sąjungos valstybių?
– Mums nebereikia vizos ir leidimo gyventi Norvegijoje. Žmogus, atvykęs į šalį, leidimą gyventi gauna automatiškai po to, kai užsiregistruoja policijoje. Praėjusiame dešimtmetyje mums dar reikėdavo prašyti leidimo gyventi ir pagrįsti, kuo motyvuojame tokį norą. Teigiamo sprendimo atveju, leidimą suteikdavo vieniems metams, paskui penkeriems ir t. t.
– Nors Norvegijos darbdaviai pakankamai patikimi, tačiau pasitaiko ir apgaulės atvejų. Ką patartumėte daryti darbdavio apgautam darbuotojui?
– Nesu teisės specialistas, bet yra keli būdai. Vienas jų – kreiptis į advokatą. Taip pat galima ieškoti pagalbos darbo inspekcijoje. Bet bene veiksmingiausias būdas – kreiptis į profsąjungą, žinoma, jei esate jos narys. Profsąjunga suteiks advokatą ir atstovaus jūsų interesams kalbantis su darbdaviu. Tai – rimta parama.
– Ar darbuotojui sudėtinga įstoti į norvegišką profesinę sąjungą?
– Reikia dirbti toje srityje ir mokėti nustatytus mokesčius. Reikėtų ir bent kažkiek mokėti norvegų arba anglų kalbą, nes gali būti sudėtinga susigaudyti. Jei žmogus visai nemoka kalbos, tuomet gali padėti Darbo inspekcija. Joje netgi yra specialistų, kurie šneka lietuviškai.
