Kodėl jauna mergina apsigyvena atominėje slėptuvėje?
Ko ji tikisi iš gražuolių vyrų reklaminiuose plakatuose?
Kokį pėdsaką motina palieka dukters gyvenime?
Ar įmanoma keisti praeitį ir kurti naujus prisiminimus?
Kaip nepaliaujamame šių dienų informacijos sraute išgirsti vienam kitą?
Kada mes atsiduriame negyvenamuose miestuose?
Negyvenami miestai – tai miestai praeityje. Miestai, kuriuose augome.
Tai miestai reklamose – gražių, bet neįgyvendinamų svajonių pasaulyje.
Miestai, kuriuos paliekame, persikėlę į kitas šalis ar į kitą realybę.
Miestai internete, kuriuos statome nežinodami, ar kada nors pastatysime.
Alina Meilūnaitė (g. 1975) – komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė, reklamos ir medijų kritikė. Baigė VU Žurnalistikos institutą, dirbo spaudoje.
„Negyvenami miestai“ – pirmas jos romanas. Tai pasakojimas apie jauną žurnalistę, gyvenančią slėptuvėje ir įsimylinčią vyrus iš reklaminių plakatų. Jautriai papasakota vienišo žmogaus drama – įtempti santykiai su motina, trapūs ryšiai su mylimuoju, laukiamo-nelaukiamo kūdikio gimimas. Veiksmas vyksta šių dienų Vilniuje, bet prisiminimai nuveda į praeitį – pirmuosius nepriklausomybės metus, sovietmetį, – kartais praskleidžia ir ateities šydą. Greta pagrindinės veikėjos ryškėja spalvingi kitų žmonių portretai, punktyru brėžiamos jų lemties linijos. Sudėtinga ekonominė situacija, iš šiuolaikinių medijų konstruojama naujoji realybė verčia romano personažus spręsti šiandien iš naujo kylančius žmogaus būties klausimus.
