Yra daug knygų, kuriose autoriai dalijasi savo fantazija ir pasakoja apie gyvenimą po katastrofos, kuri anksčiau ar vėliau sudrebins Žemės planetą.
„Gulf News“ siūlo specialų knygų sąrašą – „Dešimt knygų, kurias būtina perskaityti prieš pasaulio pabaigą“. Tarp šio sąrašo knygų yra ne tik antiutopijų meistro Aldouso Huxley kūryba, bet ir garsioji George'o Orwello knyga „1984“. Kai kurios „Gulf News“ sudarytos sąrašo knygos pasakoja apie gyvenimą po katastrofos, kitose rašoma apie tai, koks ateityje bus pasaulis.
Kviečiame susipažinti su šiuo knygų sąrašu, o žemiau esančioje komentarų skiltyje galite parašyti – kiek „Gulf News“ siūlomų knygų esate perskaitę.
„The Hunger Games“ („Bado žaidynės“)
Knygoje rašoma, kad ant kadaise buvusių Šiaurės Amerikos valstijų griuvėsių įkurta Panemo valstybė, sudaryta iš dvylikos apygardų. Šalį griežtai ir negailestingai valdo Sostinė, ji verčia apygardas paklusti, kasmet reikalauja atsiųsti po vieną vaikiną ir merginą dalyvauti Bado žaidynėse, žiauriame realybės šou, kuriame kaunamasi iki mirties. Šešiolikmetė Ketnė Everdin pasiryžta tapti paaukotąja vietoj savo dvylikametės sesutės Primos. Mergina yra užgrūdinta gyvenimo, nes po tėvo mirties jai teko išmaitinti šeimą. Ketnė – tikra kovotoja, sumani, apdairi, puiki šaulė. Šios savybės leidžia jai siekti pergalės Bado žaidynėse. Tačiau jai teks rinktis tarp noro išgyventi ir žmogiškumo, tarp pergalės ir meilės.
Ši knyga sulaukė didelio populiarumo visame pasaulyje ir yra išversta į 32 kalbas. Suzanne Collins gerbėjai gali džiaugtis, nes šių metų rudenį pasirodys nauja rašytojos knyga.
„Brave New World“ („Puikus naujasis pasaulis“)
Knygos autorius – vienas talentingiausių ir įtakingiausių XX amžiaus anglų rašytojų Aldousas Huxley. Daugelio kritikų nuomone, „Puikus naujasis pasaulis“ yra geriausia A.Huxley knyga.
Romane satyriškai vaizduojama utopinė ateities visuomenė, kurios totalitarinė ir kvaziteokratinė santvarka naikina žmogiškumą ir individo reakcijų spontaniškumą, taip pat gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Susikūrus vieningai pasaulinei valstybei, masinė gamyba įsivyrauja ir žmonių gyvenime bei profesiniame rengime: žmonių gemalai auginami kalbose (rašytojas čia nuspėjo žmonių klonavimo galimybę), kur jie veikiami įvairiais būdais, nustatančiais jų būsimą vietą visuomenės hierarchijoje – vadovų, technikų, patarnautojų, juodadarbių ir kt. kastose.
15min.lt yra skelbusi kito A.Huxley romano „Beždžionė ir esmė“ knygos recenziją. Ją galite rasti paspaudę čia.
„1984“
 |
| George'as Orwellas |
Tai vienas garsiausių George'o Orwello kūrinių. Įdomu yra tai, kad šį kūrinį buvo uždraudusi JAV Bibliotekų asociacija. Knyga taip pat buvo uždrausta ir Sovietų Sąjungoje, įžvelgiant netiesioginę sovietinio režimo kritiką.
Satyrinio pasakojimo veiksmas vyksta totalitarinės supervalstybės Okeanijos mieste Londone. Okeanija – viena iš trijų pasaulio supervalstybių. Vienas pagrindinių knygos veikėjų Vinstonas Smitas dirba vienoje iš keturių ministerijų – Teisybės. Jo darbas – Registrų skyriuje perrašinėti praeitį taip, kad ji atitiktų Partijos poreikius, kartu su Didžiuoju broliu stebinčios ir valdančios visuomenę. Visas gyvenimas – absoliutaus paklusnumo Partijai ir Didžiajam broliui propagavimas. Tačiau ilgainiui Vinstonas nejučiomis pradeda įžvelgti kuriamą iliuziją ir jai priešintis.
„Never Let Me Go“ („Neleisk man išeiti“)
Knygos autorius Kazuo Ishiguro – britų rašytojas, gimęs Nagasakyje. 1995 metais rašytojui už nuopelnus literatūrai suteiktas garbingas Britų imperijos titulas (OBE), o 1998 metais jis tapo Prancūzijos menų ir literatūros kavalieriumi. Romanas „Neleisk man išeiti“ 2005 metais buvo nominuotas „Booker“ premijai ir yra išverstas į 28 pasaulio kalbas.
Knygoje pasakojama, kad veikėjai Keitė, Rūta ir Tomis mokėsi Hailšeme – idiliškoje mokymo įstaigoje, įkurtoje toliau nuo žmonių akių Anglijos provincijoje. Ten vaikai buvo rūpestingai saugomi nuo išorinio pasaulio ir ugdomi taip, kad suprastų esą ypatingi, o visų svarbiausia – jų sveikata. Tik praėjus daugeliui metų Keitė, jau sulaukusi trisdešimt vienerių, pagaliau neatsispiria prisiminimams ir prabyla. Palengva atsiskleidžia kvapą gniaužianti istorija. Keitė, Rūta ir Tomis turi galų gale pažvelgti tiesai į akis ir suvokti, kokia iš tikrųjų buvo jų „laiminga“ vaikystė ir kas jų laukia ateityje.
„Lord Of The Flies“ („Musių valdovas“)
„Musių valdovas“ – filosofinis-alegorinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą visame pasaulyje. 1983 metais šios knygos autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija.
Romane pasakojama apie po lėktuvo katastrofos išsigelbėjusią grupę berniukų. Dienomis vaikai aikčioja iš susižavėjimo pakerėti slėpiningo salos grožio, juos vilioja romantiška perspektyva gyventi laisvai, be suaugusiųjų, tačiau naktimis baimę kelia paslaptingas žvėris. Kai berniukai sulaukėja ir vaikiškos jų svajos virsta kraujo troškuliu, išsiruošiama į medžioklę. Drebančia ranka pralietas kraujo lašas pamažu tirpdo ribą tarp žvėries ir žmogaus, pyktis ir kerštas nukrypsta į buvusius draugus.
„The Handmaid’s Tale“ („Tarnaitės pasakojimas“)
Margaret Atwood knygoje aprašoma Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas.
Šis romanas laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių, jis kritikų lyginamas su George'o Orwello „1984“ ir Aldous Huxley „Puikiu nauju pasauliu“.
Knygos autorė M.Atwood yra viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė. Rašytoja yra gavusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, o 2000 m. už romaną „Aklasis žudikas“ pelnė prestižinę „Booker“ premiją.
Šios knygos recenziją galite rasti čia.
„Fahrenheit 451“ („451 Farenheito“)
Knygos veikėjas Gajus Montegas dešimt metų dirbo gaisrininku ir mėgo savo dirbą: be galo žavėjo vidurnakčio reidai ir kėlė dvasią oranžinės gaisro liepsnos. Bet kartą jis sutiko septyniolikmetę mergaitę, kuri papasakojo apie praeitį. Vėliau jis sutiko profesorių, kantriai laukiantį tokių laikų, kai žmonės pradės mąstyti.
„Musių valdovas“ – filosofinis-alegorinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą visame pasaulyje
Ray'aus Bradbury mokslinės fantastikos romanas pirmą kartą išleistas 1953 metais. Knygoje aprašoma totalitarinė visuomenė, kuri remiasi masine kultūra ir vartotojišku mąstymu, antisocialine kultūra. Romane aprašoma ateitis, kurioje visos knygos yra uždraustos, todėl yra deginamos.
„The Time Machine“ („Laiko mašina“)
Tai mokslinės fantastikos knyga, kuri pirmą kartą išleista 1895 metais. Pagal knygą sukurti du kino filmai ir daug komiksų. Šis Herberto George'o Wellso kūrinys tapo įkvėpimo šaltiniu mokslinės fantastikos mėgėjams – po romano pasirodymo išpopuliarėjo tokia savo kaip „laiko mašina“.
H.G.Wellso kūrinys „The Time Machine“ („Laiko mašina“) buvo viena pirmųjų fantastinių knygų. Romane pasakojama, kaip Viktorijos laikų anglas išranda laiko mašiną ir persikelia 800 tūkst. metų į ateitį. Ateityje jis atranda, kad žmonės pasidalijo į dvi skirtingas rūšis: Eloi – valdantįjį sluoksnį ir Morelocks, kuriems priklauso silpnesnieji žmonės. Po daug patirtų nuotykių pagrindinis veikėjas grįžta į savo gyvenamą laiką (apie 1894 metus).
Knygos redagavimo metu H.G.Wellso redaktorius, norėdamas labiau pabrėžti „ateities žmonių išsigimimą“ pareikalavo, kad rašytojas parengtų papildomą knygos skyrių, kuris vėliau buvo išbrauktas. Apie tai galite skaityti paspaudę čia.
„Divergent“ („Divergentė“)
Debiutinė Veronicos Roth knyga prilygo sprogimui literatūriniame pasaulyje.
Knygoje rašoma, kad Čikagos visuomenė, kurioje gyvena romano herojė Beatričė Prior, susiskirsčiusi į penkis luomus, išpažįstančius tam tikras vertybes: Teisuolių (vertinančių sąžiningumą), Nuolankiųjų (nesavanaudiškumą), Bebaimių (drąsą), Taikingųjų (draugiškumą), Eruditų (protą). Kasmet per Pasirinkimo ceremoniją šešiolikmečiai apsisprendžia, kuriam luomui tarnaus. Beatričei tenka rinktis – ar likti su savo šeima, ar paklusti širdies balsui. Šie troškimai nesuderinami. Todėl jos sprendimas nustebina visus, net ir ją pačią.
Beatričė pasivadina Triče ir mėgina suprasti, kas yra tikrieji draugai ir kur nuves romantiški jausmai žaviam, kartais pašėlusiam vaikinui. Tričė turi paslaptį, kurios niekam negali atskleisti, antraip jos gyvybei iškils pavojus. Sužinojusi, kad jos iš pirmo žvilgsnio tobulai visuomenei gresia žlugimas, Tričė supranta, kad jos paslaptis gali išgelbėti mylimus žmones arba pražudyti ją pačią.
„Neuromancer“
1984 metais išleistoje Williamo Gibsono knygoje pasakojama apie kompiuterių programišių, kurį pasamdo paslaptingas žmogus. Programišius pasamdomas įvykdyti didžiausią kompiuterinę ataką.
1988 metais pagal romaną „Neuromancer“ buvo sukurtas kompiuterinis žaidimas. XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje susiformavo kultūros atšaka, kurios atstovai save vadino kiberpankais. W.Gibsonas laikomas vienu iš šios kultūros atšakos pradinikų.
