Ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje jau vyko diskusija apie tai, kaip knygų leidybą paveiks elektroninių knygų populiarėjimas. Penktadienį televizijos laidos „Pinigų karta“ vedėjo Andriaus Tapino vesta diskusija „Knygos kaina naujoje ekonomikoje“ taip pat daugiausia sukosi ne ties tema, kaip pastaraisiais metais keičiasi knygų kainos, o ties tuo, ar Lietuvos leidyklos ir autoriai jau pasiruošę elektroninių knygų atėjimui.
Leidyklos reaguoja atsargiai
Dvejus metus Lietuvoje veikiančio projekto skaitykle.lt įkūrėjas Deividas Talijūnas teigė, kad jo vadovaujamo projekto tikslas – leidėjams sudaryti visas sąlygas platinti elektronines knygas legaliai, tačiau leidėjai iki šiol reaguoja „su susilaikymu“.
Viena iš pagrindinių problemų D.Talijūnas įvardijo tai, kad tiek leidyklos, tiek autoriai pas mus elektronines knygas vis dar sieja su piratavimu.
Diskusijoje dalyvavusi leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė sakė, kad šiuo metu skaitykle.lt jų leidyklai yra pateikusi apie 70 knygų, tačiau iki Naujųjų metų šis skaičius turėtų gerokai išaugti. „Situacija kol kas tik embrioninėje fazėje, vyksta mokymasis“, – apie elektroninių knygų leidybą sakė ji.
A.Užkalnis: elektroninių knygų neleisiu
Visai kitokios nuomonės laikėsi rašytojas Andrius Užkalnis. Internetinėje erdvėje jis ne kartą kategoriškai pareiškė, kad nesutiks, jog būtų leidžiamos jo knygų elektroninės versijos, nes tai tik padėtų piratams.
Tą pačią nuomonę jis išsakė ir šioje diskusijoje. Anot rašytojo, vos išleista elektroninė knyga išsyk atsidurtų „Linkomanijoje“ ir taip palengvintų gyvenimą nelegalių kopijų darytojams. Piratai vogs ir 30, ir 3 litus kainuojančias elektronines knygas – įsitikinęs A.Užkalnis.
Tiesa, skaitykle.lt įkūrėjas neigė tokią nuostatą – jo teigimu, nė viena pas juos duomenų bazėje esanti knyga nebuvo nukopijuota, pavogta.
Elektronines knygas propaguojantys žmonės su autoriais elgiasi kaip su mažais vaikais
A.Užkalnis minėjo, kad jam nepatinka ne tik piratai, vagiantys knygas. Ir patys elektroninių knygų propaguotojai, primygtinai aiškinantys, kaip šis verslas turėtų vystytis ateityje, kaip turėtų elgtis rašytojai, erzina A.Užkalnį. „Elektronines knygas propaguojantys žmonės su autoriais elgiasi kaip su mažais vaikais“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad elektroninių knygų neleis net tada, jeigu tai apsimokės. „Aš tiesiog noriu, kad jiems nebūtų gerai“, – vėl prie piratavimo problemos grįžo A.Užkalnis.
Patogiau pirkti
Tiesa, tiek leidyklos atstovė, tiek A.Užkalnis pripažino, kad elektroninės knygos turi nenuginčijamų savų privalumų. Leidyklos „Alma littera“ vadovė sakė pati turinti „Kindle“ skaityklę, kurią naudoja, pavyzdžiui, keliaudama.
A.Užkalnis pripažino, kad didžiausias skaityklės privalumas – norėdamas pirkti knygą, gali tai padaryti tuoj pat. „Elektroninių knygų perka daugiau, nes jas tiesiog lengviau pirkti“, – sakė jis.
Kokia turėtų būti knygos kaina?
Diskusijai visgi grįžus prie jos temos – kaip keičiasi knygų kainos dabartinėje ekonominėje situacijoje, „Alma littera“ vadovė sakė, kad kainos pastaraisiais metais didėjo, nes mažėjo knygų tiražai. Sudedamosios knygos kainos dalys – honorarai autoriams, agentūroms, dizaineriams, išlaidos spausdinimui, reklamai – pamažu auga, o tiražams mažėjant knygų savikaina neišvengiamai didėja.
A.Užkalnis pripažino, kad situacija yra tokia, bet net nemato, kaip tai galėtų pasikeisti.
Diskusijoje taip pat dalyvavusi knygyno „Mint Vinetu“ viena iš sumanytojų Jurga Raguckaitė sakė knygų mugėje bendravusi su vieno iš knygynų darbuotoju ir klaususi kainos, kokią skaitytojai gali ir nori mokėti už knygą. Jie priėjo prie išvados, kad knygos kaina neturėtų viršyti 30 litų.
Besikeičiančios sąlygos keičia ir knygynų verslą. Jie ima jausti ir elektroninės prekybos konkurenciją. „Alma littera“ atstovė paminėjo ir prekybos tinklus, kuriuose parduodamos knygos, – jie rinkoje kasmet tampa vis rimtesniais konkurentais knygynams.
Knygoms liko 10 metų?
Taigi, kokią ateitį artimiausiems keliems metams prognozuoja knygų rinkos atstovai? „Alma littera“ direktorė D.Viliūnienė sakė esanti įsitikinusi, kad artimiausiais metais niekas pernelyg keistis neturėtų. Jos manymu, kol Lietuvoje tūkstančiai žmonių neturės skaityklių ir jiems nebus pasiūlytos dešimtys tūkstančių elektroninių knygų, tol grėsmės tradicinei knygų leidybai nekils. Knygynams didesnę grėsmę kelia internetinė prekyba knygomis, tačiau ir šioje srityje įsibėgėjama tik pamažu.
Visai kitokios nuomonės laikėsi D.Talijūnas. Jis teigė, kad JAV po metų ar dvejų gali būti pradėtos už dyką dalijamos skaityklės, į Lietuvą tai gali atkeliauti po 4–5 metų. Jeigu iki to laiko Lietuvos leidėjai paruoš pakankamai elektroninių knygų, šioje srityje gali įvykti perversmas. Minėdamas dar kitus konkrečius skaičius, D.Talijūnas tvirtino, kad knygoms liko apie dešimt metų.
A.Užkalnis neatmetė tikimybės, kad kai kurių leidėjų ateityje gali laukti panaši lemtis kaip „Kodak“ – anksčiau prestižinė bendrovė, keičiantis sąlygoms ir technologijoms, buvo priversta palikti rinką. „Išliks stambiausi ir stipriausi“, – prognozavo jis. Jis spėjo, kad ateityje apie du trečdalius parduodamų knygų sudarys elektroninės. Tiesa, kaip pastebėjo D.Talijūnas, tuomet bent jau tokiose nedidelėse rinkose, kaip Lietuva, popierinių knygų paprasčiausiai nebeapsimokės leisti.
Tuo metu J.Raguckaitė įsitikinusi – per artimiausius 50 metų Lietuvoje knygų niekas nepakeis. Ji sakė, kad malonumas – ne tik skaityti knygą, ją liesti, bet ir pirkti knygyne – tai yra savotiška socialinė erdvė, kurios apsipirkimas elektroniniu būdu nepakeis.
