Sekite 15min Google
Į penktadienio popietę vykusį pristatymą susirinko gausus būrys žmonių – susitikimas prasidėjo bendravimu su publika ir bendra nuotrauka, o netrukus pokalbis pasisuko apie knygos atvirumą, jos populiarumą ir pačios autorės sprendimą pasakoti savo istoriją.
„Iki dabar nesuprantu, kodėl žmonės perka tą knygą ir ją skaito“, – prisipažino E.Mildažytė.
Knyga jau išleista septynis kartus. Paklausta, kodėl, jos manymu, ji taip rezonuoja su skaitytojais, autorė sakė, kad rašant apie save galima išvengti kai kurių pavojų. „Negali rašyti apie nieką kitą, turi rašyti apie save, nes taip mažiausiai pavojinga“, – sakė ji.
Vis dėlto E.Mildažytė neslėpė, kad jai malonu matyti tokį skaitytojų ryšį su knyga. „Labai malonu, kad knyga rezonuoja su žmonėmis, jauti kontaktą ir labai gerą santykį“, – kalbėjo ji.
„Tik kai papasakojau ir atsitiko“
E.Mildažytė pasakojo, kad prieš pradėdama rašyti abejojo, ar savo istoriją apskritai reikėtų pasakoti.
„Iš pradžių buvo abejonė, aišku, istorijos galima nepapasakoti, nieko neatsitiks, bet tik kai papasakojau ir atsitiko“, – sakė ji.
Pasak autorės, knygos rašymas jai buvo ir savotiškas pasitikrinimas: „Pasitikrinimas ar esi vertas ko nors“, – apie knygą sakė E.Mildažytė.
Ji taip pat kalbėjo apie emocinį ir geografinį pažinimą, kurį suteikė kelionės po Lietuvos miestus bei miestelius.
„Dėkinga už emocinį ir geografinį pažinimą“, – sakė autorė.
„Pelynų medus“ prasideda sakiniu „Atsibudau areštinėje“. E.Mildažytė savo knygoje daugiausia dėmesio skyrė ne gražiausiems gyvenimo epizodams. „Tai yra klaidų aprašymas, kam įdomūs tavo geri darbai?“ – sakė ji.
Tai yra klaidų aprašymas, kam įdomūs tavo geri darbai?
Autorės manymu, svarbiausia, kad knyga pasiektų skaitytoją. „Žmonės nori širdies. Tikslas, kad rezonuotų žmogui“, – kalbėjo E.Mildažytė.
Apie knygos atvirumą ji sakė:
„Jūsų nuodėmės yra jūsų galvoje, ne mano tekste.“
S.Pilinkus: „Tokios knygos galėjo ir nebūti“
Knygos pristatymą moderavęs Saulius Pilinkus į „Pelynų medų“ žvelgė kiek kitaip.
„Tokios knygos galėjo ir nebūti. Man labiau patiko knyga „Pasimatymas su Lietuva“, nes knyga kupina meilės Tėvynei. Man atrodo, kad tokios knygos kaip „Pelynų medus“ nereikia“, – sakė jis.
Man atrodo, kad tokios knygos kaip „Pelynų medus“ nereikia.
S.Pilinkus taip pat kalbėjo apie E.Mildažytės atvirumą ir jo kainą.
„Nėra piktų žmonių, bet kiekvienas interpretuoja savaip. Edita per drąsi, dėl to gauna per galvą“, – sakė jis.
Pati autorė su tokiu apibūdinimu nesutiko. „Aš nesu drąsi. Ar sakyti tai, ką galvoji, yra drąsa?“ – retoriškai klausė E.Mildažytė.
S.Pilinkus taip pat atkreipė dėmesį, kad E.Mildažytė nėra skaičiusi savo pačios knygos. Paklausta, kas joje jai pačiai patinka labiausiai, autorė atsakė trumpai: „Viršelis.“ Per knygos pristatymo auditoriją nuvilnijo juokas.
Kaunas – vaikystės miestas
Nors E.Mildažytė gimė Marijampolėje, Kauną ji vadina savo tėvų ir vaikystės miestu.
„Kaunas yra mano tėvų miestas ir mano vaikystės miestas“, – sakė ji.
S.Pilinkus taip pat pabrėžė ypatingą autorės ryšį su Kaunu ir juokavo, kad čia ji orientuojasi tarsi žuvis vandenyje.
Pokalbio metu E.Mildažytė buvo paklausta ir apie vyrus, kuriuos mini savo gyvenime. Kodėl ji juos visus myli? „Nes turiu už ką jiems padėkoti“, – atsakė ji.
Vis dėlto autorė mano, kad „Pelynų medus“ pirmiausia yra Lietuvos skaitytojui. Paklausta, ar tokia knyga galėtų sudominti žmones kitoje šalyje, ji tuo abejojo.
„Nemanau, nes Lietuvoje yra atpažįstamumo faktas. Užsienyje negalėtų būti nieko panašaus į pasisekimą čia, Lietuvoje“, – sakė E.Mildažytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nenorėjo parašyti knygos, kuri skaitytojo nejaudintų. „Nenorėjau tokios knygos, kuri nekeltų emocijų“, – sakė autorė.
Ruošia šeimos receptų knygą
Apie dar vieną panašią knygą E.Mildažytė kol kas negalvoja.
„Neturiu daugiau, ką papasakoti ir patarti“, – sakė ji.
Tačiau naujos knygos planų vis dėlto turi. Autorė ruošiasi išleisti šeimos receptų knygą. „Tiksliau, jau ruošiuosi išleisti. Tai būtų močiutės atminties įprasminimas, jauki knyga“, – pasakojo E.Mildažytė.
Susitikimo metu jos taip pat paklausta, ką reiškia „Pelynų medaus“ pavadinimas. Iš pradžių ji į auditoriją kreipėsi klausimu: „O kaip jums atrodo?“
Vėliau paaiškino, kad pelynas jai tapo kartumo, o medus – saldumo simboliu. „Galvojau, kas yra karčiausia Lietuvoje – pelynas kartus, bet jis kartu turi ir daug naudos. Saldžiausias Lietuvoje – medus, bet bitės iš karčiausio dalyko suneša saldžiausią medų. Gyvenimą paversti medumi yra tavo paties valioje“, – sakė autorė.
O savo knygos moto E.Mildažytė įvardijo paprastai:
„Mano knygos moto – visada klausyk širdies ir niekada nieko nebijok.“
