Televizijos žurnalistas, filmų garsintojas, prodiuseris bei rašytojas Rytis Zemkauskas skaitė ištraukas iš dar neišleistos, bet jau verčiamos į lietuvių kalbą Davido Mitchello knygos „Debesų atlasas“.
Į Vilniaus universiteto biblioteką atėję žmonės galėjo pasijusti keliaujantys laiku. Barokinė Pranciškaus Smuglevičiaus salė ir postapokaliptinė ateities istorija sujungė visas laiko dimensijas. Prie istorijos įtaigumo prisidėjo ir skaitovo režisūriniai sugebėjimai.
Supratau, kad čia labiausiai tiktų, kaip aš sakau, niujorkietiškas stilius. Eiti į publiką, būti šalia jos, pasižiūrėti į akis, – teigė R.Zemkauskas.
R.Zemkauskas tekstą skaitė vaikščiodamas: „Tokį skaitymo būdą pasirinkau ekspromtu. Visai atsitiktinai su savimi turėjau radijo mikrofoną, buvau jį neseniai nusipirkęs, tad nešiojausi kuprinėje. Esu televizininkas, tad negaliu nerežisuoti. Noriu, kad auditoriją tekstas pasiektų kuo geriau. Supratau, kad čia labiausiai tiktų, kaip aš sakau, niujorkietiškas stilius. Eiti į publiką, būti šalia jos, pasižiūrėti į akis. Tai yra sunkiau, bet tada tu arčiau ir tarsi mes visi dalyvaujam tam veiksme“, – pasakojo R.Zemkauskas.
Italų kultūros institute rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas skaitė fragmentus iš Paolo Giordano knygos „Pirminių skaičių vienatvė“. Itališko temperamento prieskonių savo kalbėsenoje turintis rašytojas meistriškai perteikė kūrinio nuotaiką. Fone skambanti jo paties parinkta muzika padėjo išryškinti slaptesnes teksto nuojautas. Kalbėdamas apie renginio formatą R.Rastauskas sakė: „Kas penkiolika minučių ateina nauja publika ir jai reikia pradėti skaityti viską iš naujo. Ateityje, matyt, reikės pateikti ilgesnes atkarpas, kurios padarytų tam tikrą visumos įspūdį klausytojams.“
Prancūzų kultūros institutas kvietė pasiklausyti Marcelio Prousto romano „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“ ištraukų. Visi šių skaitymų svečiai buvo vaišinami arbata, kava ir keksiukais. Tai sudarė aliuziją į romane aprašytą situaciją, kuomet pagrindinį herojų, suvalgiusį vaikystėje mėgtą pyragaitį, užplūsta stipri prisiminimų banga. Ramiu pasakotojo balsu tekstą skaitė literatūrologas, vertėjas, semiotikas Kęstutis Nastopka.
Kas penkiolika minučių ateina nauja publika ir jai reikia pradėti skaityti viską iš naujo, – sakė R.Rastauskas.
Tarp barškančių indų ir migruojančių žmonių bare „Blusynė“ dainininkė Alina Orlova skaitė šio laikmečio dvasią atspindintį romaną „Ugnis nepabudins“, parašytą latvių autorės Ingos Abeles. Nors klausytis įdėmiai lengva nebuvo, kavinės aplinka itin tiko atspindėti teksto emocinį lauką.
Kas penkiolika minučių besikeičianti publika dar turėjo galimybę išgirsti, kaip Nelės Savičenko balsu skamba Giedros Radvilavičiūtės kūryba. Taip pat – pajusti XX a. pradžios dvaro nuotaikas iš Dalios Michelevičiūtės Vilniaus paveikslų galerijoje skaitomos lenkų autorės Magdalenos z Nałęcz-Gorskich Komorowskos knygos „Sugrįžimas į Žemaitiją“. Galerijoje „Meno niša“ kartu su režisieriumi Gyčiu Lukšu buvo galima panarstyti danų rašytojo Jenso Christiano Grondahlo romaną „Spalio tylėjimas“, kurį režisierius rengiasi ekranizuoti. Arba drauge su poetu ir žurnalistu Mindaugu Nastaravičiumi Žydų kultūros ir informacijos centre prisiminti netolimą praeitį iš Hertos Muller romano „Amo sūpuoklės“.
