Sekite 15min Google
Monografijos autoriai – VU Filosofijos fakulteto docentas K.Kirtiklis ir Klaipėdos universiteto docentas A.Gedutis – aptaria Lietuvoje išsamesnių tyrimų anksčiau nesulaukusią mokslo kokybės vertinimo temą. Filosofai pristato pagrindines kokybės vertinimo sistemas ir sokratiškai demaskuoja jų trūkumus.
Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis atskleidžia skirtingas požiūrio į kokybę perspektyvas ir dvilypę – demonišką ir daimonišką – kokybės prigimtį. Diskusijoje su knygos autoriais dalyvavo VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto dėstytojos ir Švietimo politikos centro mokslininkės dr. Rūta Bružienė ir doc. dr. Monika Orechova.
Pristatymo metu ypač daug diskusijų sukėlė akademinės humanitarų laisvės klausimas. Anot K.Kirtiklio, suvaržymai prasideda jau doktorantūroje – jaunieji mokslininkai yra ribojami įvairiausių reikalavimų, kurie pažaboja kūrybingesnes, įdomesnes idėjas.
„Reikia suvalgyti daug kopūstų, kad galėtum pradėti džiazuoti. Deja, prisivalgius kopūstų vėliau gali nebelikti noro imtis novatoriškų projektų. Be to, kopūstų valgymas įsitvirtinus akademinėje struktūroje toli gražu nesibaigia: tyrimų laisvę riboja finansavimo poreikis, o labiausiai – reikalavimas daug rašyti“, – sako filosofas.
Anot A.Gedučio, vyraujantys kiekybiniai reikalavimai lemia nekokybiškų, referatyvių ir neinspiruojančių tekstų perteklių, todėl, sumažinus kiekybinius reikalavimus, pagerėtų ir tekstų kokybė. K.Kirtiklis siūlė kokybinius reikalavimus mažinti itin radikaliai: „400 puslapių per dešimt metų, man atrodo, būtų gerai.“
Nemažai dėmesio buvo skirta ir tarpdiscipliniškumo kriterijui, kuris šiuo metu administraciniuose kokybės vertinimuose yra itin populiarus. K.Kirtiklis pažymėjo, kad į tarpdiscipliniškumą akademikai nežiūri rimtai, o ir patys mokslo administratoriai, tribūnose skelbiantys tarpdiscipliniškumo svarbą, ne
visada yra nuoseklūs: „Nepaisant to, kad dirbi dviejuose fakultetuose, straipsnį vis tiek turi priskirti vienai mokslo sričiai.“
A.Gedutis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tarpdiscipliniškumas keistai suprantamas dėl to, kad mokslo disciplinos vizualiai išdėstytos pagal kamieno-šakų modelį: „Pati vizualizacija rodo, kad šakos eina į šonus skirtingomis kryptimis ir paprasčiausiai nė neturi šansų susitikti.“
Vis tik, nepaisant kritikos įvairioms administracinėms kokybės sampratoms ir kriterijams, prieita išvados, kad kokybę matuoti reikia.
„Kokybės matavimas yra dar vienas būdas pažiūrėti, kas vyksta akademinės bendruomenės viduje – paprasčiausiai jis neturėtų būti vienintelis ir absoliutus kriterijus“, – teigė A.Gedutis.
„Apie kokybę ir kitus humanitarinių mokslų demonus“ yra jau antroji A.Gedučio ir K.Kirtiklio knyga. 2020 m. pasirodė judviejų monografija „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“. Abi knygas išleido leidykla „Phi knygos“.
