Kęstutis Jašinskas
Tiek Lietuvoje, nei pasaulyje esu visiškai niekam nežinomas rašytojas. Dar visai neseniai nekūriau nieko, tik pasakas savo sūnui, žmonai ir darbdaviui. Todėl visiškai logiška, kad nė vienas mano kūrinys kol kas nebuvo pakartotinai išleistas ar išverstas į bent kurią užsienio kalbą. Gal ir gerai.
Kiekvienas Lietuvos didmiestis turi kuo pasigirti. Vilnius džiaugiasi Gedimino pilies bokštu ir link jo kopiančiais turistais, Kaunas – beveik nepralaiminčiais krepšininkais ir nenuilstančiu funikulieriumi, Klaipėda – pirmyn atgal zujančiais laivais ir klykiančiomis žuvėdromis.
O štai Grigiškės didžiuojasi katinais. Čia ūsuoti keturkojai yra išskirtiniai. Jie turi savo nuomonę ir nevengia jos sakyti. Jie nemeta draugų, rūpinasi sveikata, užsiima verslu. Murkimo meistrai net kuria eiles ir išgyvena meilės istorijas. Bet svarbiausia – jie nebijo būti savimi. Jie išvis nieko nebijo.
Vieno tenykščio nepatingėjusio pasidarbuoti plunksnakočiu rainiakailio dėka šiandien galime artimiau pažinti Grigiškių katinų bendruomenę. Jei dabar matytų jus skaitant, jis pasakytų: „Gali būti tik dvi priežastys, kodėl žvilgtelėjote į šią knygelę, – esate vaikas arba jį auginate. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju jūs pašėlusiai laimingas žmogus. Su prieštaraujančiais šiam teiginiui diskutuoju kas antrą trečiadienį. Priimu nuo 18.30 iki 20 valandos. Anksčiau negaliu, nes dirbu, vėliau žiūriu „Žinias“ ir einu miegoti.“
„Grigiškių katino raštai“ – pirma Kęstučio Jašinsko knyga vaikams.
