Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 15d. 11:29

Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos“ apie neregėtą Lietuvą

Knyga „Lietuviškos apybraižos“
Leidyklos nuotr. / Knyga „Lietuviškos apybraižos“

Senųjų mitų griovėjas ir naujųjų alegorijų kūrėjas rašytojas Herkus Kunčius ką tik knygynuose pasirodžiusiu savo romanu „Lietuviškos apybraižos“ ryžosi atgaivinti šiandien jau primirštą literatūros žanrą. Naujausią istorijų romaną „Lietuviškos apybraižos“ rašytojas H.Kunčius ketvirtadienį pristatys drauge su publicistu Rimvydu Valatka ir žurnalistu Virginijumi Savukynu. Renginio dalyviai rinksis pokalbiui apie istorines asmenybes, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusias Lietuvoje.

Apybraižą literatūrologai apibūdina kaip kūrinį, kuriame dokumentiškai tiksliai ir kartu vaizdžiai pasakojama apie konkrečių žmonių poelgius ir charakterius, nurodant tikras pavardes, tikslius vietovardžius, griežtai laikomasi dokumentinio tikrovės atspindėjimo metodo, atkuriami veikiančiųjų asmenų dialogai bei monologai. Šis žanro apibūdinimas puikiai tinka visoms septynioms, dokumentiškumo principu pagrįstoms romano istorijoms. Tačiau autorius, kaip jam būdinga, apybraižos žanrą taip iškreipia, kad šis įgauna visai naują matmenį – laikantis žanrinės stilistikos ir žaismingai manipuliuojant faktais sukuriama ironiška, karnavališka kvazitikrovė, kurios centrinė ašis – legendomis apipinta Lietuva.

Leidyklos nuotr./Knyga „Lietuviškos apybraižos“
Leidyklos nuotr./Knyga „Lietuviškos apybraižos“

Romano istorijų veikėjai – puikiai mums visiems žinomos istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios mūsų šalyje. Lietuva, regima labai skirtingų personažų akimis, tampa gaivališko karnavalo arena. Ironiškai skamba romano pradžioje pateiktas Česlovo Milošo epigrafas, kuriame Lietuva pavadinta mitų ir poezijos žeme, šalimi, kur per šimtmečius tarpusavyje sugyveno įvairios kalbos ir religijos.

Apybraižos sudėtos chronologiškai, pradedant XVIII amžiumi ir baigiant atkurtosios mūsų nepriklausomybės aušra. Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I, išsiskiriantis ne tik ūgiu bei jėga, bet ir turintis puikų humoro jausmą, mėgstantis smagiai draugijoje „pašposauti“ ir neabejingas dailiajai lyčiai. Rumšiškėse Jonines mini Prancūzijos imperatorius, karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris, apie kurį, pasak rašytojo, prikalbėta daug netiesos. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta pasaulinio proletariato vadas Vladimiras Leninas. Klaipėdos kraštą prijungtus prie III-jo Reicho, mūsų uostamiestį aplanko Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris. Minint LTSR 40-metį, mūsų šalyje vieši TSKP CK sekretorius, atsakingas už žemės ūkį, Michailas Gorbačiovas. Žlugus komunizmui, 1992 m. į Lietuvą – pamokyti, kaip vietiniams žmonėms nuo šiol elgtis ir gyventi – atvyksta Monako princesė Karolina.

Kaip teigia H.Kunčius, už efemeriškos realybės durų visada lieka daug nesuspėtų pastebėti ir suprasti dalykų. Tekant laikui, vieni įvykiai nugrimzta užmarštin, o kiti atgimsta mitais ar legendomis. Šiandien niekas negali pasakyti, koks pasaulis buvo prieš šimtą ar daugiau metų, nes istorija mėgsta meluoti, o dabartis ją gundo suvokti savaip.

H.Kunčiaus romano „Lietuviškos apybraižos“ pristatymas vyks ketvirtadienį, 18 val. Paviljone (Pylimo g. 21B, Vilnius). Drauge su autoriumi romaną pristatys publicistas Rimvydas Valatka ir žurnalistas V.Savukynas.

Pranešimas spaudai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas