Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 18d. 15:15

I.Krivickaitė poezijoje įamžino pasikeitusį laiką: nebeaišku, kelintas „Zoom'as“ ar kavos puodelis

Ieva Krivickaitė
Asmeninio archyvo nuotr./ 15min nuotr. / Ieva Krivickaitė

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalijasi poetė Ieva Krivickaitė. Kaip jau įprasta, teiravomės apie literatūrines ambicijas, svajones, kur norėtų išspausdinti savo kūrybą. Poetė teigė esą jai nesvarbu: „Svarbiau atrasti būdą rašyti taip, kad kažkam iš to rašymo būtų nauda. Neturiu iliuzijų, kad eilėraščiai gali pakeisti pasaulį, bet iš savo, kaip skaitytojos, patirties žinau, kad gali pakreipti nuostatas, santykius, intencijas ir sunkiai apčiuopiamus vidinius dalykus. Tai mane veža.“ I.Krivickaitė sakė, kad šie eilėraščiai parašyti toje karantino atkarpoje, kai „nebelabai aišku, kuri savaitės diena, kuris „Zoom'o“ skambutis ir kelintas puodelis kavos“. Tiesa, šiuo metu atsirado rašymui reikalinga erdvė, mat įprastai jos darbas reikalauja būti apsuptai žmonių – ji dirba su chorinės muzikos projektais. Viename jos eilėraščių herojumi tampa sušių išvežiotojas. „Man įdomu galvoti ir rašyti apie laiką, – atsakė ji. – Kaip ir dauguma žmonių, pandemijos metu jį patyriau naujai, atsirado visai kiti kasdienio laiko matavimo vienetai, pavyzdžiui, laikas, kol pristatys programėle užsakytą maistą, taip pat kol atvyks per kitą programėlę iškviestas pavežėjas. Ko gero, jomis besinaudojantys pastebėjo kitokią jų laiko tėkmę – jei rašo, kad mašina bus už minutės, ji tiesiog yra arti. Ši minutė gali trukti ir penkias.“ Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

Ieva Krivickaitė

pandemija

paaiškinkite man pasaulį

kuriame galimybė atsisveikinti yra dovana

kaip tokio pasaulio žmonės įsidrąsina mylėti?

šitame pasaulyje kalbančios galvos

lenda iš visų, net pačių mažiausių ekranėlių

prasprūsta pro neužblokuotus puslapius

jos kalba apie skaičius ir mokslą

apie plaukų dažymą namuose

geriausius granatų išsėklinimo metodus

namukų ant ratų įrengimą

(nei ratai, nei sparnai nepadės niekur pabėgti)

moterys su kuodais pro pirmo aukšto langus lauk kiša šuniukus

pririšusios pavadėlius prie radiatorių, eina žiūrėti kotletų

dėžėse siunčiami tortai su lipdukais „nevartyti“

feisbuko pranašai įspėja apie ekonomikos nuosmukį

o paskui – pakilimą

vaikų minia, tempdama rogutes, žygiuoja su vieninteliu tikslu:

žūtbūt rasti pramogų bet kokia kaina

jų mažos kojytės trypia pageltusį sniegą

prekybos centruose visą laiką išpirktos kvepiančios žvakės

kaimynas grįžta pamušta akimi: kontaktas buvo trumpas, bet konkretus

niekam nebesinori dainuoti nei groti išlindus per balkoną

langų televizoriai transliuoja realybės šou

artėja 365 serija

kaimynai

jie buvo kaimynai

sveikindavosi akimis

kvapais

besiveržiančiais pro ventiliacijos angas

pėdsakais ant durų kilimėlių:

šlapias lietaus antspaudas

šviesus kapinių purvas

šuns letenėlė

koks jausmas

girdėti nepažįstamą žmogų raudant už sienos?

lengva supainioti su kosuliu

su juoku

net su dainavimu

taip, tikriausiai dainuoja

ta daina įsisuka tarp patalų

nušaldo kojų pirštus

neleidžia užmigti

jų girgždančios lovos

pernakt virsta vienu guoliu

į pasaulio pabaigą skriejančiu kosminiu laivu

susigūžę kiekvienas savo pusėje

prisimerkę nuo kosmoso dulkių

jie skrenda

tik suskambus kažkurio žadintuvui

abu krūptelėdami pabus

įsijungę žinias

skaičiuos, kiek savaičių nuo apokalipsės pradžios jau praėjo

pasirodo, pasaulio pabaiga

yra procesas

sušių išvežiotojas

klykiantieji,

sakykite, ko jums taip reikia

ko jūs trokštate, kriokiantieji, šnabždėtojai, šnypštūnai,

kokie jūsų norai, kalbėtojai?

kurjeris rudame furgone

laukdamas užsakymo garina dūšeles

jas išsiurbia lango plyšys

skrisdamos į platų pasaulį dūšelės juokiasi

lašišos makiai, susispaudę šonais, važiuoja per visą miestą

jie atveža saulės

nors trumpam šito nuolatinio stačiakampio kampai

užapvalėja

juose jau galima užsiglausti

kurjeris nuvažiuodamas kliudo bortelį

pėdsakas betone – tarsi mažytė atminimo lentelė

ją perskaityti bandytų tik prabėgančios pelės, bet

jausdamos nuodų skonį burnose jos blaškosi

gyvybės laikmatis sukasi joms nebesuvokiamu greičiu

– trokštam tik sulėtinti laiką

Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

03:50
22:36
08:58

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/