„Trumpametražiai“ – tai trumpų, eiliuotų istorijų rinkinys. Pranešime žiniasklaidai autorė pasakoja, kad dauguma šios knygos personažų išgyvena pokyčius, po kurių gyvenimas nebebus toks, koks buvo iki tol.
Pastebėjau, kad laimingiausi iš mūsų yra tie, kurie geba lengvai prisitaikyti prie pasikeitusių situacijų ir suvokia visa ko laikinumą.
„Ši knyga – lyg viešbutis, kurio kambariai išnuomoti labai skirtingiems atvykėliams, o fojė juos pasitinka nuolat skambanti David Bowie daina „Changes“. Pastebėjau, kad laimingiausi iš mūsų yra tie, kurie geba lengvai prisitaikyti prie pasikeitusių situacijų ir suvokia visa ko laikinumą. Todėl ši knyga – ir mano pačios mokymasis pasiruošti bei priimti neišvengiamus pokyčius. Ji žymi mano atsisveikinimą su idealizmu“, – pasakoja I.Valantinaitė.
Naujame poezijos rinkinyje autorė kviečia skaitytoją į įsivaizduojamą kino teatrą, kuriame galima iš šono stebėti personažus savo vaizduotės ekrane. Aksominis knygos viršelis primena jausmą, kai kino teatre žiūrėdami filmą liečiame šia medžiaga aptrauktas kėdes.
„Trumpametražiai“ – trečioji poetės knyga, kuri stiliumi nors ir jungiasi su ankstesne autorės kūryba, tačiau joje juntamas subtilus tematikos kitoniškumas.
„Pirmoji knyga „Žuvim ir lelijom“ buvo gana erotiška. Ji atspindėjo tiek mano dvasinio, tiek fizinio brendimo ir atradimų laikotarpį, todėl ją lyginu su savo mergautiniu kambariu. Antroji, „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“ – tarsi himnas moteriškumui, o trečioje susitelkiu į mums suteiktą stebuklingą gebėjimą per savo gyvenimą nugyventi net kelis gyvenimus“, – sako poetė.
Naujoji knyga susideda iš trijų skyrių – eilėraščiai seka vienas po kito ir tarpusavyje glaudžiai persipina.
Aš savo kūrinius matau kaip atskirus ir savarankiškus.
„Norint šioje knygoje galima įžvelgti istorijos tęstinumą, tačiau aš savo kūrinius matau kaip atskirus ir savarankiškus. Pirmoje dalyje kalbama apie gyvenimo stebuklus, įkvėpimo grožį ir viso to kainą. Antroje galima sutikti daugiausia įvairiausias meilės stadijas išgyvenančių personažų, o trečioje prisiliečiu prie netekties temos“, – teigia I.Valantinaitė.
I.Valantinaitė sako suvokianti poeziją kaip jogą sielai. „Tai yra pamatas bet kuriam menui sukurti. Manau, kad kiekvienas geras bet kurios srities menininkas – tapytojas, kompozitorius ar šokėjas – pirmiausia yra poetas“, – neabejoja autorė.
Kūrėja įsitikinusi, kad tarptautiniame kontekste šiuolaikinė lietuvių poezija yra itin stipri: „Kiek tenka keliauti, lankytis įvairiuose festivaliuose ir klausytis savo kolegų iš įvairių šalių skaitymų, susidarau įspūdį, kad mūsiškiai šioje srityje yra itin apdovanoti talentu.“
I.Valantinaitė – poetė, žurnalistė ir dainininkė, atlikusi vaidmenis G.Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ ir R.Radzevičiaus roko operoje „Saulės žemė“. Baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, o vėliau mokėsi Kultūros vadybos ir politikos Vilniaus universitete bei Vilniaus dailės akademijoje. Rašė straipsnius įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. 2006 metais laimėjo Rašytojų sąjungos rengiamą pirmos knygos konkursą ir išleido pirmą savo eilėraščių rinkinį. Ilgą laiką internetinėje televizijoje „Penki TV“ kūrė ir vedė autorines laidas „Kultūra“ ir „Užkulisiai“.
