Portalas 15min supažindina su knygomis, kurias yra parašę Lietuvos Seimo nariai. Tiesa, kai kurie tai padarė ne vieni, su kolegų ar profesionalių rašytojų pagalba. Ieškant informacijos apie jų parašytas knygas, remtasi Lietuvos nacionalinės bibliotekos (LNB) duomenų baze.
R.Karbauskis rašė apie Naisius, V.Pranckietis – apie augalus
Daugiausia Seimo narių, parašiusių bent po vieną knygą, galima rasti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje. Tiesa, tai nestebina: ši frakcija apskritai yra gausiausia Seime.
Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartu su Loreta Kavole yra nurodomas kaip vienas 2012 m. išleistos pagal serialo „Naisių vasara“ scenarijų sukurtos knygos „Naisių vasara. Kelias atgalios“ autorių.
Tiesa, kiek jis iš tikrųjų prisidėjo prie knygos? „Už literatūrinę kalbą reikia dėkoti Loretai, aš atsakingas už serialo turinį, kuris tapo romano pagrindu, taip pat derinau tekstą, prižiūrėjau, kad neišsikreiptų mintis“, – taip interviu delfi.lt sakė R.Karbauskis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pagal profesiją agronomas, yra parengęs ne vieną knygą apie augalų, ypač aktinidijų auginimą. Tarp jo vieno arba kartu su kolegomis parašytų knygų – „Margalapės aktinidijos: metodinė priemonė augintojams ir studentams“, „Aktinidijos“, „Sodininkystė: praktinių darbų metodiniai patarimai“, „Vaistinės augalinės žaliavos auginimo ir džiovinimo technologijos: rekomendacijos aktinidijų augintojams ir perdirbėjams“, „Gražūs ir skanūs“.
Aktorius ir režisierius, be tėvų augęs Robertas Šarknickas, į Seimą patekęs su LVŽS sąrašu, yra parašęs autobiografinę knygą „Šarkos sielos šauksmas“ apie savo vaikystę ir paauglystę, praleistą vaikų globos namuose. Neseniai pasirodė antrasis knygos leidimas.
Buvusiam konservatoriui, o dabar LVŽS frakcijos nariui Egidijui Vareikiui nesvetima politikos filosofija ir tarptautinė politika. Savo 2016 m. knygoje „Krikščioniškoji demokratija – paprastai ir nenuobodžiai“ Seimo narys, savo paties teigimu, bando paprastai ir suprantamai paaiškinti, kas yra krikščioniškoji demokratija. Ir tai ne pirma E.Vareikio knyga apie politiką. 2002 m. pasirodė politiko pasvarstymų apie Europos ateitį knyga „Dinozaurėjanti Europa“, o 2008 m. politikas globalizacijos pasvarstymus aptaria knygoje „Globalusis futbolas: emociniai ir politiniai civilizacijų santykiai dabartinėje globalizacijoje“.
Ir tai – dar ne viskas. E.Vareikis yra išleidęs vadovėlį „Tarptautinis ir nacionalinis saugumas“ ir netgi dvi eilėraščių knygas „Mano meilės laiškai“ ir „Atminties draiskalai“.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė su kunigu Andrium Narbekovu yra parašiusi vadovėlį „Medicinos etika“. „Metodinėje priemonėje „Medicinos etika“ nagrinėjama medicinos etikos kilmė, jos santykis su bioetika, medicinos etikos metodai, teorijos, veiksmo vertinimo kriterijai bei pagrindiniai medicinos etikos principai“, – teigiama knygos aprašyme.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas 2010 m. parašė knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje analizavo finansų krizės Lietuvoje priežastis ir teikė siūlymus, ką galima daryti kitaip.
LVŽS narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša prisidėjo daugiau negu prie dešimties skaitmeninių knygų apie Lietuvos istoriją rengimo, tačiau didžiausiu literatūriniu jo karjeros pasiekimu tapo trilogija „Aisčiai“, kurioje nagrinėjama vakarų baltų genčių istorija.
Kitas LVŽS istorikas Arūnas Gumuliauskas yra parašęs ne vieną istorijos vadovėlį moksleiviams ir studentams, taip pat parašė tekstus vaikams skirtai spalvinimo knygelei „Kęstučio pabėgimas“.
Dalies LVŽS frakcijų narių knygos susijusios su krašto, kuriame jie buvo išrinkti, gyvenimu. Pavyzdžiui, biržiečio Viktoro Rinkevičiaus knyga „Ketvirtis amžiaus savarankiško ūkininkavimo keliu“ pasakoja Biržų rajono ūkininkų istorijas, šiems pradėjus ūkininkauti savarankiškai.
Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje išrinkta buvusi Elektrėnų ligoninės direktorė Laimutė Matkevičienė yra parašiusi knygą „Elektrėnų ligoninės 50 veiklos metų: nuo laikinojo medicinos punkto iki e. sveikatos paslaugų“. „Pateiktos ištraukos iš laikraščių, įvairūs įsakymai, pasakojimai, nuotraukos iš ligoninės ir asmeninių archyvų, aprašytos gyvenimiškos situacijos glaudžiai susipynė į vieną mintį – liudyti Elektrėnų ligoninės istoriją“, – sako knygos aprašymas.
Šakiškis Kęstutis Smirnovas, prieš tapdamas Seimo nariui, ilgai vadovavo sporto klubui „Audra“ Šakiuose. Būtent jis nurodomas ir knygos „Čempionai“, išleistos klubo 15-mečio proga, autoriumi.
2008 m. buvo išleistas publicistikos straipsnių rinkinys „Mano provincija“, kuriame tuomet būsimasis Seimo narys Stasys Tumėnas kalba apie Šiaulių krašto problemas ir pilietinės visuomenės kūrimą. Taip pat jis yra parengęs biografines apybraižas apie Lietuvos provincijos šviesuolių gyvenimą tarpukario Lietuvoje „Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje“ ir „Kanauninko Jurgio Danio pėdsakas Linkuvos parapijoje“ bei knygelę, skirtą padėti moksleiviams pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui.
Konservatoriai daugiausia rašė apie politiką
Vertinant Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių parašytas knygas galima pastebėti, kad tarp jų – daugiausia rašiusių būtent apie politiką.
Buvęs premjeras ir buvęs pirmininkas Andrius Kubilius yra paskelbęs kelis straipsnių rinkinius. „Kodėl krepšinis Lietuvoje gražesnis už politiką“ dienos šviesą išvydo dar 2004 m., o „Mūsų geopolitika: sėkmės Lietuva“ pasirodė 2014 m. Nesvetima buvusiam premjerui ir teorinė politikos pusė: štai 2006 m. pasirodė leidinys „Konservatyvioji bendruomenė“ – apžvalginė knyga apie konservatizmo ideologiją.
2004 m. knygoje „Sėkmės Lietuva: dešinioji alternatyva“ A.Kubilius kartu su kitu Seimo nariu Kęstučiu Masiuliu svarstė, kaip turėtų atrodyti dešinioji politinė filosofija būtent Lietuvoje. O dar 1997 m. K.Masiulis išleido knygą apie šalies elitą „Lietuvos elitas: ekonominės vertybės, politinės orientacijos, prognozės“. K.Masiulis taip pat yra parašęs vadovėlį „Elitas ir lyderystė“, istorinį-filosofinį darbą „Moderniojo mokslinio pasaulėvaizdžio formavimasis Lietuvoje: fizikos ir matematikos filosofinės problemos 1920–1940 m.“.
Šiuo metu konservatorių sąrašui Seime priklausantis filosofijos daktaras Andrius Navickas yra parašęs keturias knygas. Knygoje „Padorios politikos principai“ svarstoma apie padorios politikos galimybę, krikščionio politiko misiją ir vaidmenį. Knygoje „Laisvų žmonių bendruomenė?“ svarstoma, kokia visuomenė yra laisva, ką reiškia kova už laisvę. O knygos „Kelio bendrija“ ir „Laiškai plaukiantiems prieš srovę“ – esė ir pamąstymų rinkiniai apie šiuolaikinį pasaulį, krikščionybės vietą joje ir tai, kokie turi būti krikščionys.
Rasa Juknevičienė 2008 m. išleido knygą „Politika mano gyvenime nebuvo planuota“. Knyga, pasak Seimo narės, – tai tam tikra ataskaita už iki tol jos nuveiktus darbus, į ją sudėtos spaudos konferencijų tezės, kalbos, pokalbiai su žurnalistais ir t. t.
Dar vieną TS-LKD frakcijos narį Arvydą Anušauską apskritai galima laikyti vienu produktyviausių Seimo narių, kalbant apie parašytas knygas: bendras jų skaičius siekia apie dešimt, visos jos istorinės. „Lietuvos žvalgyba 1918–1940 m.“ pasakoja apie Lietuvos žvalgybą tarpukariu, „Išdavystė: Markulio dienoraščiai“ – apie išdaviku tapusį partizaną Juozą Markulį, „KGB: visiškai slaptai“ – apie KGB veiklą Lietuvoje. Ir tai tik kelios istorinės knygos, kurias parašė ar prie jų prisidėjo A.Anušauskas.
Teisininkas konservatorius Stasys Šedbaras yra parengęs vadovėlį teisės studentams „Administracinė atsakomybė“. O buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša yra parašęs autobiografinę knygą „Krepšinio aistrų sūkuryje“. Pasirodžiusi 1989 m., ji pasakojo apie S.Jovaišos sportinę karjerą.
J.Bernatonis žvalgėsi naujų kelių
Seimo socialdemokratų išleistų knygų sąrašas – kuklesnis. 1995 m. pasirodė tuomet dar Lietuvos demokratinės darbo partijos nario Gedimino Kirkilo knyga „Politinės pastabos laikui: apmąstymai, interviu, įspūdžiai“.
O praėjusiais metais buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis išleido knygą „Socialdemokratija: žvalgantis naujų kelių“. Knygoje „autorius pateikia savo požiūrį į pastarųjų metų politinius procesus, kelia klausimą apie iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikiniai socialdemokratai ir aptaria tolimesnes socialdemokratijos raidos perspektyvas“.
Buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė dar 2004 m. su kolegomis parengė teisininkams skirtą leidinį „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo komentaras“.
O buvusi sveikatos apsaugos ministrė, vaiko teisių specialistė Rimantė Šalaševičiūtė yra parašiusi knygas „Vaiko teisės ir pareigos kasdieniniame gyvenime“ ir „Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje“.
Apie P.Gražulio knygą informacijos beveik nėra
2004 m. vienas Liberalų sąjūdžio lyderių, o tuomet Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas drauge su Sigitu Krivicku parašė knygą: „Politiko duona“. Politiko teigimu, tai biografinė knyga, kurioje ir jis atskleidė įdomybes apie Lietuvos politikos užkulisius, dalinosi mintimis aktualiais to meto Lietuvai klausimais.
Kitas liberalas – plungiškis, buvęs UAB „Plungės Jonis“ generalinis direktorius Jonas Varkalys 2012 m. bendrovės dvidešimtmečio proga išleido knygą apie bendrovės 20 metų veiklą „20 metų su jumis“. O Kęstutis Glaveckas dar sovietmečiu parašė ekonominę knygą „Gamybos intensyvinimo problemos“.
Produktyvi rašytoja – mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė. Ji yra parašiusi ne vieną ekonomikos vadovėlį ir pratybų sąsiuvinį, taip pat plačiajai visuomenei skirtą knygą apie ekonomiką „Melo ekonomika“, ekonomikos patarimų knygą „Išmokite skaičiuoti savo pinigus“. A.Maldeikienė yra parašiusi ir vaikams skirtą iliustruotą knygą „Verslas – ne vaikų žaidimas?“.
Pagal LNB duomenų bazę, knygą yra parašęs ir „tvarkietis“ Petras Gražulis. Jam LNB duomenų bazė priskiria 2003 m. pasirodžiusios knygos „Žemė, iš kurios atėjome“ autorystę. Tačiau įdomu tai, kad informacijos apie knygą internete beveik nėra – tik kad ji yra apie žemės nuosavybės istoriją ir žemės reformą Lietuvoje.
Ar lengva įsigyti Seimo narių knygas?
Panaršius puslapiuose patogupirkti.lt, knygos.lt ir sena.lt tampa aišku, kad be didesnių problemų įsigyti galima toli gražu ne visų Lietuvos Seimo narių knygas. Bent dešimties knygų rasti nepavyko: tikėtina, kad didelė jų dalis ne tik internetu, bet ir knygynuose pardavinėjama niekad ir nebuvo.
Lengviausia rasti knygas, parašytas per pastaruosius ketverius ar penkerius metus. Naujausios Arvydo Anušausko istorinės knygos, nauja Egidijaus Vareikio knyga apie politiką, Aušros Maldeikienės „Melo ekonomika“ ir vadovėliai, Andriaus Navicko filosofinės knygos, Eugenijaus Jovaišos ir Arūno Gumuliausko vadovėliai, Stasio Jakeliūno knyga apie krizę, Roberto Šarknicko autobiografinė knyga ir net Viktoro Pranckiečio knyga apie aktinidijas – jų galima rasti internetiniuose knygynuose. Jų kaina siekia nuo 3 iki 14 Eur.
Kai kurių kitų politikų – Eugenijaus Gentvilo, Ramūno Karbauskio, Stasio Tumėno, Sergejaus Jovaišos, Stasio Šedbaro, Gedimino Kirkilo, Rasos Budbergytės – naujos knygos jau nepardavinėjamos. Tačiau bent po vieną kiekvieno šių Seimo narių knygą pavyko rasti internetiniuose skaitytų knygų pardavimo puslapiuose, kur jos kainuoja po kelis eurus. Tiesa, ar visi skelbimai dar galioja, pasakyti sunku.
Andriaus Kubiliaus knygų pardavimui rasti nepavyko, bet dalis jų yra sukelta į internetinį TS-LKD puslapį.
Knygas, aktualias tam tikro regiono žmonėms, kaip ir reikėjo tikėtis, rasti sunkiau. Laimutės Matkevičienės, Viktoro Rinkevičiaus, Kęstučio Smirnovo ar Jono Varkalio knygų internete rasti nepavyko. Kitų senesnių ar siauresnei auditorijai skirtų knygų – Rimantės Šalaševičiūtės, Rasos Juknevičienės, Kęstučio Masiulio, Kęstučio Glavecko, Petro Gražulio ar Agnės Širinskienės – rasti įsigijimui taip pat nepavyko.
