„Almos litteros“ išleistą „Kaupiame atsargas“ taip pat paėmiau tik pavartyti. Kietas viršelis, geras popierius, nuostabios nuotraukos. „Puikus leidinys mėgstantiems sukiotis virtuvėje“, – pagalvojau.
Vien iš smalsumo pasklaidžiau lapus ir akis užkliuvo už kelių receptų. Jie pasirodė įdomūs. Tada peržvelgiau turinį. Supratau, kad ši knyga išsami: čia rasite ne tik receptų ir patarimų, kaip konservuoti, bet ir kaip džiovinti, šaldyti, rauginti, nuostabių trauktinių, užpiltinių receptų (ir nereikės pirkti atskiros knygos, kad pasigamintumėt puikų naminį vyną!). Susigundžiau įsigyti šią knygą ir nesigailiu.
Poveikis: išbandžiau keletą receptų, ir jie pavyko. Šalutinis poveikis – aplinkinių nuostaba dėl mano laisvalaikio leidimo virtuvėje. O man labai įdomu ir smalsu išbandyti kuo daugiau receptų. Net pačiai keista, bet jaučiu malonumą leisdama laiką virtuvėje ir noriu vis dar ką nors išbandyti, o kai matau, kad pavyksta, apima džiaugsmas. Šeima taip pat nekantrauja paragauti mano bandymų rezultato, taigi atsargos nespėja tapti atsargomis, nes būna suvartotos. Yra receptų, skirtų ne ilgam laikymui, o greitam skanavimui. Laukiu atostogų, kai galėsiu daugiau laiko skirti gaminimui ir iš tikrųjų ruošti atsargas. Visada maniau, kad, ką pats pasigamini, yra kur kas sveikiau ir naudingiau nei pirktas gaminys, tačiau gamindavau minimaliai. Naudodamasi šia knyga supratau, kad konservuoti (ir ne tik konservuoti) pačiai yra ne tik nesunku, bet ir įdomu bei smagu. Beje, konservavimą iki šiol supratau kaip pomidorų, agurkų, šparaginių pupelių ir pan. išlaikymą žiemai. Ši knyga atskleidė, kad toks požiūris gana siauras, tiek konservavimas, tiek kiti atsargų kaupimo būdai yra daug įvairesni nei mes (ne tik aš viena) manome. Autoriai ne tik pateikia naujovių, bet ir primena senus, pamirštus atsargų laikymo būdus bei receptus.
Man labai patiko, kad knygoje prie kiekvieno recepto parašyta ne tik išeiga, bet ir gaminimo būdas, pavyzdžiui, jei receptas nesudėtingas, galiu ir šiokią dieną jį išbandyti, o jei reikalauja pastangų – palaukiu savaitgalio. Taip pat labai naudinga, kad parašytas ir gaminimo laikas bei išlaikymo trukmė. Manau, kad tokia informacija pagelbėja ne tik pradedančioms, bet ir patyrusioms šeimininkėms.
Beje, naudodamasi šia knyga papildžiau savo prieskonių dėžutes. Rodos, įvairių prieskonių galima rasti parduotuvėje, tačiau idėjų, kaip ir kada juos panaudoti, parduotuvė neparduoda. Daug ką galima patiems užsiauginti, susidžiovinti, sušaldyti ar šviežų ir kvepiantį įmesti į stiklainį, tik reikia žinoti, kaip teisingai tai daryti.
Knyga rašyta lietuvių autorių, taigi gaminimo sąlygos ir receptai atitinka tikrovę. Knygą rašė ne vienas žmogus, o penki autoriai: kiekvienas autorius puikiai išmano savo aprašomą sritį. Elžbieta Monkevič – tinklaraščio „Žaidžiame virtuvę“, kulinarinių knygų ir straipsnių autorė, pasakoja apie pagrindinius konservavimo būdus. Honorata Lyndo moko, kaip tinkamai apdoroti žuvį. Astera Tenkutienė, televizijos projekto „Virėjų kovos“ dalyvė, pataria, kaip šaldyti, atšildyti, sūdyti mėsą. Ilona Jonušienė atskleidžia naminio vyno ir kitų gėrimų paslaptis. Modestas Kučinskas pasakoja apie prieskonius ir pagardus. Kulinarijos dėstytoja Vida Bingelytė paaiškina apie atsargų laikymą ir pusfabrikačius.
Šioje knygoje sudėta įvairiausių receptų: nuo tradicinio konservavimo, dabar populiarėjančio vytinimo iki užpiltinių ir net gėlių konservavimo. Knygos gale yra naudingų patarimų ir informacijos skyrius, kuriuo tikrai kiekviena pasinaudos. O norinčios sužinoti dar daugiau ir išsamiau galės plačiau pasiskaityti, nes nurodytas ir naudotos literatūros sąrašas.
Naudinga ir tai, kad knygos pradžioje pateikiama produktų svorio lentelė (nereikia knistis po senus užrašus ar naršyti internete). Ir šiaip, sakote, šiais laikais viską galima rasti internete?.. Gal ir taip, bet čia, vienoje knygoje, beje, labai gražiai išleistoje, rasite viską, ko reikia, ir neteks sukti galvos dėl penkių skirtingų to paties recepto aprašymų, dėl neišsaugoto teksto ar pamirštos, kol nuo kompiuterio atėjote iki virtuvės, smulkmenos, dėl išsimėčiusių atspausdintų receptų lapų. Knygą patogu laikyti virtuvėje ar valgomajame – visada po ranka. Aš palieku knygą atverstą ties kokia masinančia nuotrauka, tai man visada pakelia nuotaiką ir paskatina gaminti su meile ir džiugesiu.
Maisto atsargas reikia ruošti vasarą ir rudenį, taigi knyga pasirodė pačiu laiku. Rekomenduoju visiems virtuvės virtuozams, o juo labiau tiems, kurie mano, kad virtuvė – ne jų stichija – atrasite naują žavų pasaulį, kur net nesitikėjote jo rasti (sakau iš asmeninės patirties).
