Romanas pavadintas legendinio Europos ežero Amadoka vardu. Šis ežeras šimtmečius buvo minimas žemėlapiuose ir istoriniuose šaltiniuose, tačiau galiausiai dingo nepalikęs pėdsakų. Amadoka tampa galinga metafora: tai išnykusios kultūros, sunaikinti pasauliai, pamirštos istorijos ir ištisos civilizacijų atmintys, kurių nebėra, bet kurios paliko pėdsakų žmonių sąmonėje. Romanas apima kelias istorines linijas: nuo Antrojo pasaulinio karo ir žydų tragedijos iki sovietinių represijų, nuo XX amžiaus pradžios Vakarų Ukrainos miestelių iki dabartinių karo realijų. Kiekviena šių linijų atskleidžia, kaip istorinės traumos formuoja asmenines patirtis. Visas jas į visumą sulieja trys meilės istorijos.
Sofija Andruchovyč (1982 m.) yra viena reikšmingiausių šiuolaikinių Ukrainos rašytojų, pelniusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą Ukrainoje ir užsienyje.
Knygą iš ukrainiečių kalbos išvertė Zita Marienė, dailininkas Saulius Bajorinas. Leidybą iš dalies finansavo Ukrainos knygų institutas.
