Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 4d. 16:56

Italų sensacijos Elenos Ferrante demaskavimas išprovokavo ginčą dėl rašytojų privatumo

Knygos viršelis
Leidyklos nuotr. / Knygos viršelis

Viena iš literatūros pasaulio mįslių, regis, buvo įminta: italų žurnalistas tvirtina atskleidęs Italijos sensacijos Elenos Ferrante tikrąją tapatybę.

Šis demaskavimas pirmadienį išprovokavo ginčą dėl žurnalistų etikos ir rašytojų teisės saugoti savo tapatybę bei asmenines detales, kurios gali paveikti jų darbus.

Tiriamosios žurnalistikos atstovas Claudio Gatti sako nustatęs, kad E.Ferrante iš tikrųjų yra Anita Raja, Romoje gyvenanti vertėja, ištekėjusi už garsaus romanisto Domenico Starnone.

A.Ferrante bestseleriai, ypač tie, kurių veiksmas vyksta Neapolyje, buvo giriami dėl pinklaus, prikaustančio pasakojimo ir įžvalgų apie moterų draugystės prigimtį.

Jos sėkmę kurstė ir žiniasklaidos susidomėjimas autorės tapatybės paslaptimi – A.Ferrante yra davusi vos kelis interviu elektroniniais laiškais, kuriuos perduodavo jos leidėjai.

C.Gatti sensacinga išvada buvo padaryta remiantis įrašais apie A.Ferrante leidėjų, kuriems dirbo ir A.Raja, išmokėtas sumas, kurios, regis, atitiko autorinius honorarus, turėjusius priklausyti autorei.

Jei tai tiesa, atrodo, kad „Mano genialios draugės“ (L 'amica geniale) autorė klaidino literatūros pasaulį ir milijonų gerbėjų, patikėjusių, kad ji yra Neapolio siuvėjos dukra, puikiai pažįstanti pokario skurdą, apie kurį rašo.

Jei tai tiesa, atrodo, kad „Mano genialios draugės“ (L 'amica geniale) autorė klaidino literatūros pasaulį ir milijonų gerbėjų, patikėjusių, kad ji yra Neapolio siuvėjos dukra, puikiai pažįstanti pokario skurdą, apie kurį rašo.

„Kupina melų“

Leidėjai „Edizioni E/O“ pirmadienį atsisakė plačiau komentuoti po bendrasavininko Sandro Ferri komentaro, kuriuo, regis, netiesiogiai buvo patvirtinta C.Gatti istorija. S.Ferri kritikavo rašytojos, kuri paprasčiausiai norinti susitelkti ties savo darbu, privatumo pažeidimą.

„Man bjauri tokia žurnalistika, kuri pažeidžia privatumą ir elgiasi su rašytojais kaip su mafijos gangsteriais“, – laikraščiui „La Repubblica“ sakė S.Ferri.

C.Gatti atkirto, kad jo straipsnis yra pateisinamas, nes E.Ferrante yra vieša figūra ir „melavo“ apie savo gyvenimą.

„Kai skaitytojai nuperka milijonus knygų, tam tikra prasme, manau, skaitytojai įgyja teisę kažką žinoti apie žmogų, kuris parašė tą knygą“, – sakė jis BBC „Radio 4“.

C.Gatti tvirtino, kad tai ypač pasakytina turint omenyje E.Ferrante 2003 metais išleistą neva biografinių tekstų rinkinį „Frantumaglia“, kuris, pasak jo, yra „kupinas melų“.

„Kaip žurnalistas nemėgstu melo ir renkuosi jį demaskuoti“, – sakė jis.

Nors A.Raja gimė Neapolyje, nuo trejų metų amžiaus ji augo vidurinės klasės komforto sąlygomis Romoje, pas tėvą magistrato teisėją ir Lenkijos žydų kilmės motiną, kuri vaikystėje išvengė Holokausto ir kuri niekad neatsikratė savo vokiško akcento.

„Rašytojai skaitytojams nieko neskolingi“

Britų akademikė Katherine Angel tvirtino, kad žurnalistas užsipuolė A.Ferrante, tarsi ji būtų „koks korumpuotas politikas, slepiantis mokesčių nemokėjimą“, nors iš tiesų ji niekuo nenusipelnė tokio įsibrovimo.

„Rašytojai savo skaitytojams nieko neskolingi, išskyrus savo darbus“, – BBC sakė K.Angel.

Rašytojai savo skaitytojams nieko neskolingi, išskyrus savo darbus.

Romanistė JoJo Moyes įsitraukė į diskusiją per „Twitter“. „Galbūt Elena Ferrante turi labai gerų priežasčių pasirašinėti pseudonimu. Mes neturime „teisės“ ją pažinti“, – parašė ji.

Romanistas Mattas Haigas pridūrė: „Galvoju, kad vaikymasis siekiant išaiškinti „tikrąją“ Eleną Ferrante yra ir gėda, ir beprasmis dalykas. Tikriausia rašytojo asmenybė yra knygos, kurias jie rašo.“

Nenoras dalytis biografijos detalėmis nėra visiškai naujas reiškinys literatūros istorijoje.

Pati A.Ferrante 2003 metais interviu nurodė, kad jai patinka jos tėvynainio Italo Calvino perspėjimas vienam studentui dėl jo darbų: „Klausk manęs, ko nori sužinoti, bet tiesos aš nepasakysiu, tuo gali būti tikras.“

Rašytojos demaskavimas neišvengiamai vėl pakurstys spėliones, kad prie A.Rajos knygų galėjo prisidėti jos vyras D.Starnone – neapolietis, taip pat rašęs apie šio Pietų Italijos miesto pokarinį periodą.

Prieš dešimtmetį ekspertai iš Romos universiteto „La Sapienza“ pasitelkę teksto analizės programinę įrangą nustatė „didelę tikimybę“, kad minimas knygas parašė D.Starnone.

Vėliau su šiomis knygomis buvo siejami ir kiti rašytojai, bet niekas iki šiol nebuvo pateikęs tokių teorijas paremiančių duomenų kaip C.Gatti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės