Sekite 15min Google
Šiose istorijose dažnai nusikaltimą imasi narplioti net ne profesionalus policijos pareigūnas, bet smalsus ir pastabus mėgėjas, o skaitytojas kartu su juo gali dėlioti užuominas ir bandyti išsiaiškinti, kas gi iš tiesų yra kaltininkas. Smurtas paprastai lieka antrame plane, o svarbiausia tampa pati paslaptis ir ją narpliojantys veikėjai.
Interneto knygynas patogupirkti.lt pristato populiariausias ir skaitytojų pamėgtas jaukių detektyvų knygas – nuo klasikinių paslapčių iki šiuolaikinių istorijų, į kurias bus gera panirti ramiais vakarais su puodeliu arbatos.
Nuo ko prasidėjo jaukių detektyvų istorija?
Nors pats terminas „cozy mystery“ paplito tik XX a. pabaigoje, šio žanro šaknys gerokai senesnės. Jo ištakų dažniausiai ieškoma vadinamajame detektyvinės literatūros aukso amžiuje, kuris ypač suklestėjo XX a. 3–4 dešimtmečiais. Būtent tuo metu išpopuliarėjo klasikiniai „kas tai padarė?“ (whodunit) romanai – istorijos, kuriose skaitytojas kartu su detektyvu gauna užuominas ir gali pats bandyti išsiaiškinti nusikaltėlį.
Pagrindinis jaukių detektyvų išskirtinumas – nuotaika. Jei kriminaliniame trileryje svarbi įtampa, pavojus, veiksmas ir kartais labai atviri smurto vaizdai, „cozy mystery“ daug labiau primena intelektualų galvosūkį jaukioje aplinkoje. Nusikaltimas yra rimtas, tačiau pati knyga nebūtinai turi būti niūri.
Viena svarbiausių šios tradicijos kūrėjų neabejotinai yra Agatha Christie. A. Christie sukūrė du šiandien visame pasaulyje žinomus personažus – Erkiulį Puaro ir panelę Marpl. Ypač pastaroji dažnai laikoma viena svarbiausių šiuolaikinio jaukių detektyvų pirmtakių: iš pažiūros paprasta pagyvenusi kaimo gyventoja, kuri savo pastabumu ir puikiu žmonių išmanymu sugeba išnarplioti net sudėtingiausias žmogžudystes.
Agatha Christie „Paslaptingas atsitikimas Stailze“
Detektyvų karalienės anglų rašytojos Agathos Christie debiutinis romanas „Paslaptingas atsitikimas Stailze“ pasirodė 1920 m. – tais pačiais metais, kurie dažnai laikomi detektyvinės literatūros aukso amžiaus pradžia. Šis romanas gimė kaip A. Christie atsakas į sesers mestą iššūkį parašyti istoriją – būsima legendinė autorė priėmė iššūkį ir taip gimė pirmasis romanas, kuriame veikia kultinis detektyvas Erkiulis Puaro.
Istorija prasideda, kai daktaras Hastingsas, sužeistas Pirmajame pasauliniame kare, grįžta atostogų į Angliją. Senas jo draugas Džonas Kavendišas pakviečia praleisti atostogas gražiajame Stailz Korte. Čia Hastingsas susipažįsta su Džono pamote ponia Ingltorp ir jos naujuoju sutuoktiniu Alfredu. Bėgdamas nuo Pirmojo pasaulinio karo baisumų netoli gražiojo Stailz Korto įsikuria ir detektyvas Erkiulis Puaro. Misis Emilė Ingltorp – jo sena draugė.
Kai Emilė Ingltorp randama nunuodyta, o policijos tyrimas patenka į aklavietę, į pagalbą ateina Puaro – akylas belgų detektyvas, pasižymintis aštriu protu ir įdėmiu žvilgsniu į detales.
Norintiems pažintiems su „cozy mystery“ žanro klasika ir įtraukiančios detektyvinės istorijos jaukiems vakarams – „Paslaptingas atsitikimas Stailze“ – puikus pasirinkimas.
Richard Osman „Mes tiriame žmogžudystes“
Britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas išgarsėjo su „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ detektyvų romanų serija, o pastaraisiais metais skaitytojai gali džiaugtis jo naujuoju detektyvu „Mes tiriame žmogžudystes“.
Istorijos centre – du labai skirtingi veikėjai: pensininkas Stivas Vileris, buvęs policijos tyrėjas, mėgstantis ramų gyvenimą ir aludės viktorinas, bei jo marti Eimė, dirbanti privačios apsaugos srityje ir gerokai labiau mėgstanti pavojų ir adrenaliną. Kai Eimė saugomoje privačioje saloje aptinka negyvą žmogų ir pinigų krepšį, jos ramus darbas netikėtai virsta tarptautiniu nusikaltimo tyrimu, o pagalbos ji kreipiasi į vienintelį patikimą žmogų – Stivą. Netrukus jų kelias nusidriekia per skirtingas pasaulio vietas, o netikėta detektyvų pora turi ne tik išsiaiškinti, kas slepiasi už žmogžudysčių, bet ir aplenkti juos persekiojantį žudiką.
Nita Prose „Kambarinė“
Įtraukiantis detektyvas, kuriame narpliojamas sunkus nusikaltimas ir jautri istorija apie tai, kad kiekvienas nusipelno būti matomas, kanadiečių rašytojos Nita Prose knygoje „Kambarinė“.
Šiame detektyve skaitytojai susipažins su Mole – kruopščia ir taisykles mėgstačia viešbučio kambarine, dirbančia prabangiame „Regency Grand“ viešbutyje. Molė pasaulį mato kiek kitaip nei aplinkiniai ir ne visada lengvai perpranta kitų žmonių ketinimus, tačiau jos pastabumas bei nepriekaištingas dėmesys detalėms tampa labai svarbūs, kai vieną dieną ji viešbučio lovoje randa negyvą garsų turtuolį poną Bleką. Netrukus policija ima įtarti pačią Mole, o ji priversta leistis į savo tyrimą ir išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko.
Kostas Strielkūnas „Mieste nebetiki velniais“
Norintiems atrasti lietuvišką jaukaus detektyvo žanro versiją – debiutinė autoriaus Kosto Strielkūno knyga „Mieste nebetiki velniais“. Tai detektyvas, kuris apjungia baltų mitologiją, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas.
Čia susipina trys laiko plotmės – prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir baugi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. O taip pat tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė.
Skaitytojai yra kviečiami įsitraukti į komišką diskusiją apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.
Ann Cleeves „Varnų gaudyklė“
„Varnų gaudyklė“ – pirmoji britų kriminalinių detektyvų rašytojos Ann Cleeves knyga iš populiariosios inspektorės Veros Stenhop serijos, pagal kurią vėliau sukurtas ir gerai žinomas televizijos serialas „Vera“.
Istorija prasideda atokiame Nortumberlando kampelyje, kur trys labai skirtingos moterys susirenka atlikti aplinkosaugos tyrimo. Kiekviena iš jų patyrusi skaudžios išdavystės skonį, o netrukus komandos vadovė Reičelė aptinka savo draugės Belos kūną. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip savižudybė, tačiau Reičelė atsisako tuo patikėti. Kai įvyksta dar viena mirtis, tyrimo imasi ekscentriškoji inspektorė Vera Stenhop, turinti išskirtinį talentą pastebėti tai, ko nepastebi kiti.
Anthony Horowitz „Mėnulio gėlės“ žmogžudystės“
Vos 20-ies tapęs profesionaliu rašytoju, Anthony Horowitz šiandien yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų. Įdomu tai, jog 2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko oficialiu Šerloko Holmso istorijos tęsėju.
Knyga „Mėnulio gėlės“ žmogžudystės“ – tai išradingas ir daugiasluoksnis detektyvas, mėgstantiems galvosūkius ir netikėtus siužeto vingius. Čia pasakojama apie į pensiją išėjusią leidėją Siuzaną Railand, gyvenančią Graikijos saloje ir vadovaujančią nedideliam viešbučiui. Jos ramybę sudrumsčia pora, papasakojusi apie prieš kelerius metus viešbutyje įvykdytą žmogžudystę – ir apie paslaptingai dingusią jų dukrą Sesilę.
Prieš dingdama Sesilė skaitė Sizuanos kadaise redaguotą detektyvinį romaną „Atikas Piundas imasi bylos“ – tą išgirdusi moteris suvokia, kad turi grįžti į Londoną ir išsiaiškinti, kas nutiko. Raktas į žmogžudystės ir Sesilės dingimo paslaptį, regis, slypi šio romano puslapiuose. Tačiau norėdama įminti Sesilės dingimo paslaptį Siuzanai vėl tenka rizikuoti gyvybe.
