„Rugiuose prie bedugnės“ autorius J.D. Salingeris, nepaisant didžiulės sėkmės, nuo 1965 metų neišleido nei vieno kūrinio. Nepaisant to, jo biografijos ir filmo „Salingeris“ autoriai Davidas Shieldsas ir Shane'as Salernas teigia, kad rašytojas iki pat savo mirties 2010 metais intensyviai rašė.
Biografijos autoriai teigia, kad bent du šaltiniai jiems patvirtino, jog 2015-2020 metais bus išleisti iki šiol neskelbti rašytojo kūriniai. Viename jų pasakojama apie pagrindinį „Rugiuose prie bedugnės“ herojų Holdeną Kolfildą, bus išleista pusiau biografinė knyga apie Antrąjį pasaulinį karą ir rašytojo susižavėjimą Rytų religijomis, penki apsakymai apie Glassų šeimą, romanas, kurio pagrindas – jo santykiai su pirmąja žmona Sylvia Welter.
Nei J.D. Salingerio leidėjai, nei jo našlė ir sūnus šios informacijos kol kas nepatvirtino.
J.D. Salingerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“ buvo išleistas 1951 metais. Ši susvetimėjimo ir maišto istorija sulaukė didelio atgarsio, ypač tarp skaitytojų paauglių.
Pirmuoju asmeniu pasakojamoje istorijoje perteikiami pagrindinio veikėjo Holdeno Kolfildo išgyvenimai Niujorke po jo pašalinimo iš mokyklos Pensilvanijoje. Daugelio kartų jaunieji skaitytojai žavėjosi paaugliško pykčio ir nerimo simboliu tapusiu Kolfildu, kurio istorija puikiai atskleidė daugelio jų išgyvenimus.
„Rugiuose prie bedugnės“ išverstas į daugelį kalbų, o pasaulyje parduota daugiau nei 65 mln. šių knygų. Daugelis kritikų jį laiko vienu iš geriausių XX amžiaus romanų.
Netikėtai užkluptas šlovės J.D.Salingeris nuo 1953 metų gyveno atsiribojęs nuo pasaulio Kornišo miestelyje Naujojo Hampšyro šiaurės vakaruose, atkakliai gindamas savo privatumą.
Kaimynai Korniše retai kada matydavo rašytoją, o šis niekada neatsiliepdavo į telefono skambučius ir neatsakydavo į skaitytojų ir gerbėjų laiškus. Visuomenė apie jo gyvenimą žinojo tik iš nuogirdų, nedažnų susitikimų, taip pat retų ir trumpų interviu.
1974 metais dienraščiui „The New York Times“ duotame retame J.D. Salingeris sakė, jog neleisdamas naujų knygų patiria „nuostabią ramybę“. „Jauti ramybę. Tylą. Leidyba – siaubingas įsibrovimas į mano privatumą. Man patinka rašyti. Dievinu rašyti – tačiau rašyti tik sau, savo paties malonumui“, – sakė jis.
J.D. Salingeris dažnai kreipdavosi į teismus, kad šie padėtų apsaugoti jo privatumą. 1982 metais rašytojas pareikalavo, kad nebūtų spausdinamas išgalvotas jo interviu su vienu populiariu žurnalu. 2009 metais jis kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad Jungtinėse Valstijose nebūtų spausdinamas švedų rašytojo Fredriko Coltingo romanas, kuriame Holdenas Kolfeldas vaizduojamas pagyvenusiu vyru.
