Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip „Pusryčiai pas Tifanį“ privertė patikėti, kad bloga mergaitė iš tiesų yra gera?

Knygos viršelis
Leidyklos „Sofoklis“ nuotr. / Knygos viršelis
Šaltinis: 15min
0
A A

Audrey Hepburn ir „Pusryčiai pas Tifanį“ – tobulas derinys, padaręs milžinišką įtaką septintojo dešimtmečio visuomenei ir vis dar verčiantis žmones aikčioti, vos išgirdus šiuos žodžius.

Tačiau 1961 m. įpykęs žiūrovas piktai komentavo: „Tifanis – moralės požiūriu prasčiausias metų filmas, – jame ne tik parodoma prostitutė, puolanti į glėbį „išsilaikiusiam“ vyrui, bet dar ir vagiliavimas laikomas pokštavimu. Bijau, kad paaugliai, pažiūrėję šį filmą, ims tik dar smarkiau vaginėti parduotuvėse.“

Tais laikais, kai seksualinė revoliucija paslapčia tebebrendo, „Pusryčiai pas Tifanį“ buvo it slaptas maištininkas, tarsi per klasę pasiųstas meilės laiškelis. Tai vienas iš ankstyviausių filmų, kuriame prašoma atlaidžiai žvelgti į šiek tiek amoralią jauną moterį, – teigiama naujai pasirodysiančioje Sam Wasson knygoje „Penktasis aveniu: penktą valandą ryto“ (leidykla „Sofoklis“, 2015 m.).

Niujorko malonumų gyvenimui atsidavusios, nepastovios merginos Holės Golaitli vaidmuo Audrey Hepburn iškėlė dilemą: paskirti gyvenimą karjerai ar būti žmona? Aktorė aiškiai patvirtino, kad su Hole Golaitli ji nenori būti sutapatinta. „Kai viešai komentuosite šį neįprastą vaidmenį, prašau aiškiai pasakyti, kad aš vaidinu ne kekšę, aš vaidinu ekscentrikę.“

Kai viešai komentuosite šį neįprastą vaidmenį, prašau aiškiai pasakyti, kad aš vaidinu ne kekšę, aš vaidinu ekscentrikę

Tad kaip režisierius įkalbėjo Audrey vaidinti rizikingiausią tuo metu jos karjeroje vaidmenį? Kaip scenaristas apkvailino cenzorius? Kaip Hubertas de Givenchy sugebėjo tokią, regis, kupiną užuominų mažą juodą suknelę padaryti madą diktuojančiu modeliu? Ir pagaliau – gal svarbiausias klausimas – kaip Pusryčiai pas Tifanį privertė auditoriją patikėti, kad bloga mergaitė iš tiesų yra gera?

„Geros“ Audrey atliktas „ne tokios jau geros“, telefonu iškviečiamos linksmintojos Holės Golaitli, vaidmuo pakreipė visą moterų vaizdavimo kine tendenciją ir suteikė balsą dar neįvardintam pokyčiui lyčių pasaulyje. Pusryčiuose pas Tifanį staiga – ir būtent dėl to, kad tai darė Audrey, – gyventi vienai, vaikštinėti po restoranus, atrodyti pasakiškai ima neatrodyti taip smerktina. Būti vienišai faktiškai pasirodo nė kiek negėdinga. Netgi smagu. Audrey sukurta Holė parodė, kad žavesys pasiekiamas kiekvienai, nepaisant amžiaus, seksualinio gyvenimo ar socialinės padėties. Grace Kelly išvaizda žadėjo saugumą, Elizabeth Taylor – jei neturėjai tokio kūno kaip jos – nepasiekiama, o Audrey „Pusryčiuose pas Tifanį“ buvo demokratiška.

„Pusryčiai pas Tifanį“ užčiuopė to laiko kolektyvinį zeitgeist, laiko dvasią, išsamiai nagrinėjamą Sam Wasson knygoje „Penktasis aveniu: penktą valandą ryto. Audrey Hepburn, Pusryčiai pas Tifanį ir modernios moters iškilimas“. Pasakojimas nukelia į laikus, kai moterys, susidūrusios su Audrey’ės Hole Golaitli 1961 m., pirmąkart gyvenime patyrė laukinę ekscentrišką nepriklausomybę ir rafinuotą seksualinę laisvę.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą