Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 16d. 15:28

Kaip skaityti kūdikiams ir vaikams iki trejų metų?

Knygų startas
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr. / Knygų startas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Nuo spalio Vilniaus apskrityje (išskyrus Vilniaus miestą) šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020-aisiais gimusius kūdikius, įteikia ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius, kuriuose – Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, skaitymo patarimai tėveliams ir žaisminga kuprinėlė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pagrindinis projekto tikslas – užauginti pirmąją Lietuvoje vaikų kartą, kurios skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmų dienų. Vykdant projektą siekiama skatinti ankstyvąjį skaitymą šeimoje, suteikti jauniems tėvams reikalingų priemonių ir žinių. Skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, tad nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos. Apie tai pasakoja dr. Lauryna Rakickienė, VU psichologijos instituto Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centro asistentė.

Skaitymas – kalbinių gebėjimų raidai

Skaitymas leidžia tėvams suteikti kūdikiui turtingą kalbinę patirtį, nesukant galvos dėl pokalbio temų su ne pačiu iškalbingiausiu pašnekovu, tad nieko keisto, kad vaikų, kurių tėvai jau nuo kūdikystės jiems kasdien skaito, kalbos raida greitesnė ir sklandesnė.

Svarbu pabrėžti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais. Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius.

Ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami. Labai svarbu ir tai, kad kartu su vaiku vartydami knygelę tėvai įtraukia jį į dialogą: užduoda klausimų, prašo parodyti, kartu ieško, atranda ir stebisi, taip tiesiogiai lavindami vaikų komunikacijos įgūdžius.

Ugdomos socialinės ir emocinės kompetencijos

Vaikučiui augant, tėvai vartydami knygutes įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes, aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais ir yra svarbus ugdant gebėjimus spręsti problemas. Ankstyvo skaitymo patirtis susijusi su geresniais ankstyvaisiais akademiniais įgūdžiais bei didesniais pasiekimais pradėjus lankyti mokyklą.

Aptardami ir klausdami vaiko apie knygos veikėjų patiriamas emocijas, jų priežastis, elgesio motyvus, veikėjų tarpusavio ryšius ir jausmus vienas kitam, tėvai moko vaikus atpažinti, įvardyti ir savo pačių emocijas, norus ar ketinimus, prisideda prie sėkmingo emocijų reguliavimo, empatijos vystymosi. Svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais – nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, – yra maloni, suartinanti patirtis. Knygos suteikia galimybę kartu išgyventi pačias įvairiausias situacijas, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti tėvus.

Skaitymas iki gimstant kūdikiui

Besirūpindami kūdikio kraiteliu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Skirkite laiko
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Skirkite laiko

Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais. Skaitykite garsiai kasdien, geriau tuo pačiu metu, tyliame kambaryje, įsivaizduodami, kaip mažylis įdėmiai klausosi jūsų balso.

Nuo kūdikio gimimo iki šešių mėnesių

Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs.

Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą.

Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą. Galite vienas knygas skaityti, o kitų rodyti paveikslėlius, nes tokio amžiaus kūdikiams dar nėra taip svarbu susieti vaizdus su girdimais žodžiais.

Vaikams nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų

Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojami kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Fantazuokite
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Fantazuokite

Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam. Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą – užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą.

Nenusivilkite, jei ropoti ar vaikščioti pramokęs mažylis nenustygs prie knygos, tuo laiku, kai savarankiškai judėti jam svarbiau už viską, skaitymo epizodai gali būti trumpesni, bet dažnesni, taip pat galite skaitymą paversti judria veikla, tarkim, pasiūlyti pašokinėti kaip knygelėje pavaizduotam kiškiui.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Bendraukite
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Bendraukite

Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką, verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką. Galiausiai juk per knygas ir jų iliustracijas supažindiname mažuosius ne tik su fiziniu, bet ir su meno pasauliu.

Vaikams nuo pusantrų iki dvejų metų

Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu.

Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis. Tačiau knygos vaizdų pažadintos spontaniškos „diskusijos“ taip pat labai naudingos, todėl galite lanksčiai naudoti abu skaitymo būdus – pavyzdžiui, pirmiausia perskaityti puslapyje esantį tekstą, o tada aptarti vaikučio dėmesį patraukusius dalykus.

Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos. Greta popierinių knygų, kurias skaitysite kartu, verta pasiūlyti ir tvirtesnių knygelių savarankiškoms pramogoms, tai gali būti knygos su langeliais, atvartais, veiklos knygelės, kurios padės lavinti ir smulkiosios motorikos įgūdžius.

Dvejų trejų metų vaikams

Šio amžiaus vaikai – jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Žaiskite
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr./Žaiskite

Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius. Pasiūlykite klausantis užsimerkti, tokiam skaitymui labai tinka metas prieš miegą. Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais – „Dangus griūva“, „Senelio pirštinė“, „Vištytė ir gaidelis“ ir kitos.

Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią – jam smagu ir vertinga vis iš naujo girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę. Augdamas jis atras joje vis naujų dalykų – būkite atidūs šiems atradimams ir dalykitės jų džiaugsmu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai