Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 19d. 15:08

Kas „užknisa“ išmintingųjų budistinių apsakymų autorių Ajahną Brahmą

Ajahnas Brahmas
Leidyklos nuotr. / Ajahnas Brahmas

Neseniai knygynų lentynose atsirado nauja Ajahno Brahmo budistinių apsakymų knyga „Dramblys, kuris pamiršo laimę: įkvepiančios istorijos apie tai, kaip mėgautis kiekviena akimirka“ (iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido „Tyto alba“).

Lietuviškai 2010-aisiais šio autoriaus knyga „Atverk savo širdies duris“ (2010) tapo daugelio skaitytojų kasdienio gyvenimo palydove. A. Brahmo budistinės istorijos apie laimę kupinos išminties ir humoro, bet nei išminties, nei gyvenimo džiaugsmo juk niekuomet negana, todėl budistų vienuolis savo mokymus tęsia knygoje „Dramblys, kuris pamiršo laimę“.

Šios istorijos – Ajahno Brahmo mokymo pagrindas. Dažnai atrodo, kad viso pasaulio nelaimės užgriuvo būtent mus. A.Brahmas pssakoja istorijas, padėsiančias pasveikti nuo liūdesio, pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis.

Ajahasn Brahmas (tikr. Peteris Bettsas) gimė 1951 m. Londone, Kembridže studijavo teorinę fiziką, jau daugiau kaip trisdešimt metų yra theravados budizmo miško tradicijos vienuolis, mokantis budizmo Australijoje, Singapūre ir Malaizijoje.

Leidyklos „Tyto alba“ nuotr./Knygos viršelis
Leidyklos „Tyto alba“ nuotr./Knygos viršelis

2014 m. lapkritį Ajahnas Brahmas skaitė paskaitą Londono budistų bendruomenėje. Pateikiame jos ištraukas.

Šios dienos tema – geranoringumas. Nors iš pradžių ketinau kalbėti kita tema. Kaip budistas, aš nieko neplanuoju, ir tai puiku, nes budistai stengiasi būti čia ir dabar, o jei ką nors planuoji, esi ne visiškai pasinėręs į tai, kas vyksta šią akimirką. Pasak didžio budisto Johno Lennono (juokiasi), gyvenimas yra tai, kas nutinka, kol kuriame planus.

Pavartęs laikraščius pastebėjau, kad sąmoningumas (mindfulness) – šių dienų mada, apsėdusi visuomenę. Net Bendruomenių rūmai ėmėsi sąmoningumo iniciatyvų, tik nieko gero iš to neišėjo (juokiasi).

Jūs, Londono budistų bendruomenė, tikriausiai vartote akis: „Juk tai mes sukūrėmšį terminą!“ Pagalvokite: juk yra toks daiktas kaip intelektinės nuosavybės teisė. Jeigu „Samsung“ ką nors pavogtų iš „Microsoft“, šie neabejotinai imtų bylinėtis. O juk sąmoningumas – esminė budizmo dalis! Tad grąžinkime sąmoningumą budizmui, bet pridėkime ir dar šį tą, ne mažiau svarbų – gerumą. Sudėkime gerumą ir sąmoningumą, ką gausime? Geranoringumą (kindfulness).

Man patinka išradinėti naujus žodžius. Kai kurie netgi patenka į žodynus. Tikriausiai esate girdėję – kartais, kai pradedama postringauti apie nirvaną, tuštumą ir panašiai, žmonės numoja ranka, kad tai – neapsakoma (ineffable). To neįmanoma suvokti. Neįmanoma apsakyti žodžiais. Tai yra aukščiau žodžių – štai ką reiškia „neapsakoma“. O man tai reiškia – „šūdmalystė“. Tiems, ką užgavo mano grubūs žodžiai sakau: budizmo reikia mokyti vietine kalba. (juokiasi)

O aš sugalvojau naują žodį, kuriuo galime pakeisti „ineffable“: „iniffable“. Jis reiškia štai ką: dažnai susimąstome apie praeitį, imame svarstyti, kas būtų, jei būtume pasielgę kitaip. „Jeigu būčiau vedęs kitą“, „Jeigu būčiau priėmęs kitą darbo pasiūlymą“… Kiek gi mes laiko praleidžiame „jeigučiuodami“ („iffing“) praeitį! Tačiau pasakysiu jums štai ką: praeitis yra „nejeigučiuojama“ – „jeigučiuoti“ jos negalima. Negalima svarstyti: „O jeigu… būtų geriau?“ Kas ten žino, gal būtų geriau, gal – blogiau. Greičiausiai lygiai taip, kaip yra dabar. Taigi kaskart kvestionuodami praeitį, prisiminkite vieną dalyką: praeitis yra „nejeigučiuojama“!

Spaudimas būti laimingiems, kurį patiria žmonės, yra bjaurus reikalas. Visada būti laimingam neįmanoma!

Geranoringumas – tai išvestinis žodis, atsiradęs mano knygoje „Dramblys, kuris pamiršo laimę“ („Don’t Worry, Be Grumpy“). Knyga galėjo vadintis „Don’t Worry, Be Hopey“. Nes „hopey“ – „viltulingas“ – yra dar vienas mano sugalvotas angliškas žodis. Visi žinome populiarų posakį: „Don’t worry, be happy“ („Nesikrimsk ir būk laimingas“). Bet kaip jis užknisa! Nejaugi mes visą laiką privalome būti laimingi? Juk kartais laimingi nesijaučiame, o tada mus užgraužia kaltės jausmas. Nežinau, kaip yra Londone, bet Jungtinėse Valstijose kai kurios korporacijos turi „laimės pareigūnus“, kurie vaikšto tau iš paskos ir žiūri, ar esi laimingas. Jeigu nesi, tave išmeta iš darbo. (juokiasi) Spaudimas būti laimingiems, kurį patiria žmonės, yra bjaurus reikalas. Visada būti laimingam neįmanoma!

Kodėl mes apskritai nerimaujame? Nes į ateitį žvelgiame nusiteikę negatyviai. Apmąstome visus dalykus, kurie ateityje gali susiklostyti prastai. Tai vadinama „krimtimusi“. Jums visai nebūtina į ateitį žvelgti negatyviai, į ją žvelgti galima ir pozityviai. Nežinia, kaip viskas susiklostys. To negali nuspėti niekas. Tad kodėl savo psichinės sveikatos ir gerovės vardan ateities neužpildžius viltimi? Beje, teko girdėti, kad „viltulingas“ jau atsidūrė Urban Dictionary.

Taigi – geranoringumas – gerumas, sudėtas su sąmoningumu. Tai labai svarbu. Sąmoningumas yra dėmesingumas aplinkai. Bet jo negana. Pakeisk ką nors! O jeigu negali pakeisti situacijos, bent pakeisk požiūrį į ją. Sąmoningumas, sudėtas su gerumu, turi milžiniškos galios. […] Užuot stengęsi pakeisti, „pagydyti“ artimuosius, turėtume jais tiesiog rūpintis, būti jiems geranoriški. Santykiai iškart pasikeis į gera! Geranoringumas — santykių terapija.

Parengė Emilija Ferdmanaitė

Temos: 2 Literatūra Knygos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas