Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad projektas skirtas Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms.
Julius Slovackis – vienas iš žymiausių lenkų romantizmo atstovų, 19 a. pirmosios pusės rašytojų. Gimęs Kremenece (Ukrainoje), nuo vaikystės iki pat studijų pabaigos (su nedidėle pertrauka) gyvenęs Vilniuje, studijavęs čionykščiame universitete teisę. Baigęs studijas išvyko iš Vilniaus ir daugiau niekada čia nesilankė. Poetas mirė būdamas 40 metų. Jo kūryboje daug lietuviškos tematikos, ypač dramoje „Mindaugas“, poemoje „Susimąstymo valanda“, „Lietuvos legiono dainoje“ ir kitur. Slovackio buvimo pažymėti netoli Vilniaus esantys Mickūnai, Jašiūnai. Pastarųjų dvare poetui lemta buvo patirti ir nelaimingą meilę, davusią jo poezijai gerų kūrinių.
Kitas to laikmečio rašytojas Juzefas Ignacas Kraševskis – vienas produktyviausių ne tik lenkų, bet ir pasaulio rašytojų. Jo raštai sudaro per 500 tomų, iš kurių apie 223 – romanai. Tarp tos gausybės raštų – nemaža dalis ir apie Vilnių bei Lietuvą. Rašytojas gimė Varšuvoje, studijavo Vilniaus universitete, už dalyvavimą sukilimo rengime buvo kalintas. Pasak Č.Milošo, nors buvo varšuvietis, jis taip susižavėjo Lietuvą, jog pradėjo rinkti medžiagą apie jos mitologiją bei istoriją. Kai kurie jo moksliniai darbai tyrinėjimai ir grožiniai lietuviškos tematikos kūriniai padėjo atgimti lietuvių tautiniams jausmams. Vieni svarbiausių lietuviškos tematikos kūrinių (ne tik grožinių) yra poetinė trilogija „Anafielas“, ypač jos pirmoji dalis „Vitolio rauda“, istoriniai romanai „Kunigas“, „Paskutinė iš Slucko kunigaikščių“, istoriniai veikalai „Vilnius nuo jo pradžios ligi 1740 metų“, „Vytauto Lietuva“ ir kt.
Apie Liudviką Kondratovičių-Vladislavą Syrokomlę, lenkų rašytojas Č.Jankovskis juokais yra taip pasakęs, kad karštais jausmais Lietuvai Kondratovičius pranokstąs net Joną Basanavičių. Rašytojas, gyvenęs 19 a. pirmoje pusėje, gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Nuo 1852 metų gyveno Vilniuje bei Bareikiškėse, netoli Vilniaus. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Nors lietuviškai jisai nemokėjo, dėl ko jis labai išgyveno, tačiau tai netrukdė domėtis Lietuva, jos istorija ir apie tai rašyti. Vieni ryškiausių lietuviškos tematikos kūrinių – „Margiris“, „Janas iš Demborgų giminės“, „Piastų duktė“, „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, „Nemunas nuo versmių iki žiočių“.
Konstantas Ildelfonsas Galčynskis – sąmojingas, produktyvus, nepritapęs prie jokių literatūrinių srovių 20 a. pirmos pusės lenkų rašytojų, Vilniuje gyveno 1934 – 1936 metais. Dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, per Vilniaus radiją vedė humoristinę radijo laidą „Kukulka wiłenska“ („Vilniaus gegutė“), skaitė savo kūrybą įvairiuose to meto renginiuose, taip pat ją publikuodavo Vilniaus spaudoje. Rašytojas prasimanė keliolika neva anskčiau už Adomą Mickevičių gyvenusių Vilniuje poetų ir visur cituodavo jų eiles. Parašė keliolika eilėraščių apie Vilnių.
Renginyje dayvaus aktoriai Artūras Varnas, Andrius Bialobžeskis, poetė, aktorė, režisierė Alina Lassota, Lenkijos instituto direktoriaus pavaduotojas, rašytojas, vertėjas, dainų autorius Paweł Krupka, solistė Aušra Liutkutė (sopranas), Medeinė Mickevičiūtė (fortepijonas), poetai ir dainų autoriai Viktoras Tamošiūnas, Viačeslav Zenkevič, literatas Juozas Žitkauskas.
Kitas projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje“ renginys liepos 31 d., skirtas Vilniuje gyvenusiems rusų rašytojams Fiodorui Dostojevskiui, Konstatinui Balmontui ir Josifui Brodskiui.
