Dėl ko egzotiška ir mažai kam žinoma rašytojo pavardė imta linksniuoti elitiniuose literatūros susibūrimuose? Visų pirma dėl intelektualaus, komiško, ciniško ir poetiško, visomis spalvomis tviskančio pasakojimo. Jis skamba tarsi afrikietiško repo ir liaudiškos rapsodijos derinys, vinguriuojantis džiazo ritmu.
Antra priežastis – kūrinys atitiko ultramodernios elitinės literatūros kanonus ir juos net peržengė. Pasaulis čia iškyla kaip globalus kaimas, kuriame persipina visos, netgi pačios keisčiausios kultūros ir marginalūs gyvenimo būdai. Seksualinių tapatybių įvairovė ir kakofoniškas bohemos margumynas susilieja į tamsią pasaką apie vėlyvos nakties sąmyšį nežinomame pasaulio mieste.
Į tokį miestą kažkur Afrikoje iš viso pasaulio traukia žmonės, suvilioti vietinių gamtos turtų – deimantų ir kobalto. Vieninteliame naktiniame miesto klube „Tram 83“ su gera muzika, prasto alkoholio tvaiku ir šunienos šašlykais renkasi visi: kare dalyvavę mažamečiai, jaunos prostitutės, netekėjusios motinos, studentai, turistai ir gangsteriai. Tarp pastarųjų maišosi ir pagrindinis knygos herojus – dėl prancūzų kino pamišęs gangsteris Rekviemas. Margą publiką linksmina impozantiška, į Marią Callas labai panaši gražuolė, vadinama geležinkelių deive...
Romano erdvėlaikis neapibrėžtas, moralės ribos išsitrynusios, personažų charakteriai nuolat mainosi, autoriaus neužima jokios pozicijos, siužetas neturi aiškios linijos, pradžios ir pabaigos. Kaip tik dėl to kūrinys vadinamas modernios literatūros perlu, keliančiu iššūkį skaitytojams, verčiančiu juos sutrikti, bet sutekiančiu begalinį malonumą tikriems literatūros gurmanams.
Fiston Mwanza Mujila. Klubas „Tram 83“. Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas. K.: Kitos knygos, 2017.
