Sekite 15min Google
Ši knyga nėra įprastas aprangos gidas ar patarimų rinkinys, kaip susikurti tobulą garderobą. Knygos autorė kviečia į stilių pažvelgti plačiau – kaip į savęs pažinimo ir saviraiškos būdą. Juk asmeninis stilius prasideda ne nuo mados tendencijų sekimo ar investicijų į brangius drabužius, o nuo geresnio savęs pažinimo.
Lapkričio 10 dieną, antradienį, 18 val. knygos pristatymas vyks MO muziejuje Vilniuje. Šio susitikimo belaukiant apie asmeninį stilių, autentiškumo paieškas ir tai, ką mūsų aprangos pasirinkimai atskleidžia apie mus pačius, kviečiame skaityti pokalbį su knygos „Antroji oda“ autore Ieva Daugirdaite.
– Kas paskatino parašyti šią knygą ir kokią esminę mintį apie stilių norėjote perteikti?
– Drabužiai, kuriuos renkamės ir dėvime, daro didelę įtaką mūsų savijautai. Nesvarbu, ar esi mados entuziastas, ar žmogus, kuris stiliui neskiria daug dėmesio, anksčiau ar vėliau visi susiduriame su tuo pačiu klausimu – kuo apsirengti.
Per savo darbo metus pastebėjau, kad kalbėdami apie stilių dažnai pradedame ne nuo to galo. Diskutuojame apie tendencijas, dizainerius, prabangius prekinius ženklus, tačiau pamirštame pačius elementariausius dalykus, iš kurių susideda geras stilius ar tiesiog teisinga apranga.
Stilius prasideda ne nuo brangių drabužių ar įspūdingo garderobo, o nuo paprastų dalykų, kurie nieko nekainuoja. Pavyzdžiui, gebėjimo pasirūpinti savo daiktais. Juk švarūs, tvarkingi, nors ir visai paprasti drabužiai apie žmogų gali pasakyti gerokai daugiau nei prabangus, bet neprižiūrėtas daiktas.
Man buvo svarbu parodyti, kad geras stilius nėra tiesiog gražių drabužių rinkinys. Tai kur kas platesnė visuma, apimanti mūsų įpročius, pasirinkimus, santykį su aplinka. Ir norint gerai atrodyti, nebūtina turėti daug pinigų, nuolat pirkti naujus daiktus ar aklai sekti madą. Daug svarbiau suprasti save, pažinti savo kūną, gyvenimo būdą ir prie to pritaikyti pasirenkamus daiktus.
– Kam pirmiausia skirta ši knyga? Kokį skaitytoją įsivaizdavote ją rašydama?
– Mes visi rengiamės. Kiekvieną dieną. Tai neišvengiama kasdienybės dalis kaip maistas ar miegas. Tad kodėl kasdienį veiksmą taip dažnai paliekame atsitiktinumui? Mokėti apsirengti yra toks pat įgūdis kaip mokėti gaminti maistą. Vieni tuo domisi labiau, kiti mažiau, vieniems sekasi natūraliai, kitiems reikia daugiau praktikos. Tačiau išmokti gali kiekvienas.
Gebėjimas susidraugauti su savo drabužiais, juos prižiūrėti, suprasti, kas tau tinka, atsirinkti kokybiškus daiktus ir nepasiklysti tarp nuolat besikeičiančių tendencijų nėra išskirtinė dovana. Todėl rašydama šią knygą neįsivaizdavau vieno konkretaus skaitytojo. Ji nėra skirta tik moterims ar tik besidomintiems mada. Ji neturi nei amžiaus, nei lyties ribų. Ir net tas, kuris pasakytų,
kad mada jam visiškai nerūpi, man būtų labai įdomus skaitytojas. Nes ši knyga nėra apie madą. Ji apie mūsų santykį su drabužiais, kuris, norime to ar ne, lydi mus visą gyvenimą.
– Jūs pabrėžiate, kad „Antroji oda“ nėra įprastas stiliaus vadovas ar patarimų rinkinys. Ko tuomet tikėtis skaitytojui?
– Kalbant apie drabužius ir stilių, egzistuoja daugybė mitų, nerašytų taisyklių ir įsitikinimų, kurie dažnai tik apsunkina gyvenimą ir dar labiau suklaidina. Neretai dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingi, iš tiesų turi labai paprastus paaiškinimus. Todėl šioje knygoje apie stilių kalbu suprantamai ir be mados pasauliui būdingo paslaptingumo. Paaiškinu, kaip veikia drabužių proporcijos, kodėl vieni deriniai atrodo harmoningai, o kiti ne, kuo asmeninis stilius skiriasi nuo mados, kodėl nebūtina paklusti kiekvienai naujai tendencijai ir kaip daiktus pirkti be klaidų.
Nenorėjau parašyti dar vienos knygos, kuri nurodinėtų, ką žmogus privalo turėti savo spintoje ar kaip jam reikėtų atrodyti. Man daug įdomiau suteikti žinių, kurios padėtų pačiam skaitytojui priimti sprendimus. Norėčiau, kad skaitytojas ne tik sužinotų ką nors naujo apie drabužius, bet ir pradėtų šiek tiek kitaip į juos žiūrėti. Galbūt net kitaip pažvelgtų į save.
– Ką jums asmeniškai reiškia stilius?
– Man stilius pirmiausia yra žmogaus santykis su savimi. Tai, kaip save matome, kaip jaučiamės ir ką norime apie save pasakyti aplinkiniams, net jei sąmoningai apie tai visai negalvojame. Esu įsitikinusi, kad stilius nėra vien drabužiai. Tai visuma, kurią sudaro mūsų laikysena, elgesys, įpročiai, skonis, gebėjimas pasirinkti ir net mokėjimas kažko atsisakyti.
Stilius taip pat nėra nekintamas. Mes augame, keičiamės, išgyvename skirtingus gyvenimo etapus, todėl natūralu, kad kartu keičiasi ir mūsų gyvenimo būdas, kūnas bei stilius. Tai, kas mums tiko prieš dešimt metų, nebūtinai atspindi tai, kas esame šiandien. Todėl kažkada taip mėgtų daiktų dabar nebenešiojame, o šiandien reikia kitų, labiau atspindinčių dabartinį gyvenimo būdą ir mus.
– Ar būti madingam ir būti stilingam reiškia tą patį?
– Madingas ir stilingas žmogus yra du skirtingi dalykai, nors kartais jie puikiai sutampa. Būti madingam reiškia žinoti, kas šiuo metu aktualu, kokios tendencijos vyrauja, kokie siluetai, spalvos ar drabužiai dominuoja mados pasaulyje. Mada nuolat keičiasi. Tai, kas šiandien atrodo itin aktualu, po metų gali tapti visiškai nebeįdomu.
Tai, kas šiandien atrodo itin aktualu, po metų gali tapti visiškai nebeįdomu.
Tuo tarpu asmeninis stilius turi kur kas daugiau tęstinumo. Būti stilingam reiškia gebėti iš visos tos pasiūlos atsirinkti tai, kas tinka būtent tau. Galima vilkėti naujausios kolekcijos drabužius nuo galvos iki kojų ir vis tiek neatrodyti stilingai. Lygiai taip pat galima apsirengti prieš dešimt metų įsigytais daiktais ir atrodyti puikiai.
Man atrodo, kad viena didžiausių klaidų yra įsitikinimas, jog norint būti stilingam būtina nuolat atnaujinti garderobą. Iš tiesų geras stilius dažnai pasižymi ne tuo, kiek daug naujų daiktų turime, o tuo, kaip sumaniai naudojame jau turimus. Mada mums siūlo galimybes, tačiau neprivalome jomis visomis pasinaudoti. Ji gali įkvėpti, praplėsti akiratį, paskatinti eksperimentuoti, tačiau neturėtų mūsų tapatybės įsprausti į rėmus. Todėl sakyčiau labai paprastai: mada yra tai, kas siūloma, o stilius – tai, ką mes iš tos pasiūlos atsirenkame ir pritaikome sau.
– Kodėl vieni žmonės, nors ir apsirengę estetiškai nepriekaištingai, atrodo nuobodžiai, o kiti, nepaisydami jokių stiliaus taisyklių, traukia žvilgsnį?
– Stilius ne visada paklūsta logikai. Galime išmokti derinti spalvas, suprasti proporcijas, pasirinkti tinkamus siluetus, tačiau visa tai dar negarantuoja, kad galutinis rezultatas bus įdomus. Kartais žmogus atrodo nepriekaištingai – drabužiai idealiai suderinti, proporcijos išlaikytos, kiekviena detalė savo vietoje, tačiau vis tiek kažko trūksta. O kartais pamatai žmogų, kuris, regis, pažeidė visas įmanomas stiliaus taisykles, ir negali nuo jo atitraukti akių.
Stilius ne visada paklūsta logikai.
Kartais sąmoningai paliktas netobulumas sukuria gerokai stipresnį įspūdį nei tobulai sustyguotas įvaizdis. Tačiau svarbu suprasti, kad taisyklių laužymas savaime dar nėra stiliaus garantas. Yra didelis skirtumas tarp atsitiktinio chaoso ir sąmoningo sprendimo. Tam, kad galėtume įdomiai laužyti taisykles, pirmiausia turėtume jas išmanyti. Be to, žmogaus laikysena, judesiai, charakteris, pasitikėjimas savimi suteikia gyvybės net ir pačiam keisčiausiam drabužių deriniui.
– Kiek mūsų apranga atspindi tai, kas esame, o kiek tai, kokie norime būti matomi?
– Ne visada rengiamės tam, kad būtume pastebėti. Kartais kaip tik norime likti nepastebimi. Vieną dieną renkamės ryškų, dėmesį traukiantį drabužį, o kitą norime pasislėpti po dideliu megztiniu ir niekam nekristi į akis. Ir tai nebūtinai susiję su mada ar skoniu. Kartais tai atspindi mūsų emocinę būseną.
Drabužiai taip pat gali veikti kaip savotiški šarvai. Griežto silueto švarkas, aukštakulniai ar nepriekaištingai suderintas kostiumas kartais suteikia žmogui pasitikėjimo situacijose, kuriose jis jaučiasi nesaugiai. Išoriškai galime atrodyti labai užtikrinti, nors viduje tuo metu išgyvename visai ką kita. Drabužiai sukuria tam tikrą psichologinę erdvę tarp žmogaus ir aplinkinio pasaulio. Jie leidžia mums patiems nuspręsti, kiek savęs tą dieną norime parodyti kitiems.
– Kaip naujausios technologijos ir socialiniai tinklai keičia mūsų santykį su stiliumi?
– Technologijos ir socialiniai tinklai iš esmės pakeitė ne tik tai, kaip rengiamės, bet ir tai, kaip vertiname savo išvaizdą. Dar niekada neturėjome tiek daug prieigos prie mados. Šiandien galime stebėti kolekcijų pristatymus realiu laiku, atrasti mažus, nežinomus dizainerius kitame pasaulio krašte, semtis įkvėpimo iš žmonių, kurių gyvenime niekada nesutiksime. Ir tai yra nuostabu.
Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Mes ne tik matome gerokai daugiau, bet ir nuolat lyginame save su kitais. Socialiniai tinklai sukūrė nesibaigiantį vizualinės informacijos srautą, kuriame labai lengva prarasti supratimą, kas iš tiesų mums patinka, o kas ėmė patikti tik todėl, kad tai matome dešimtą kartą per dieną.
Dar vienas pokytis – drabužius vis dažniau vertiname per ekraną. Tai, kas įspūdingai atrodo nuotraukoje ar kelių sekundžių vaizdo įraše, nebūtinai taip pat gerai atrodo realiame gyvenime. Drabužis turi ne tik gražiai atrodyti kadre, bet ir būti patogus, tikti mūsų kasdienybei.
Dar vienas pokytis – drabužius vis dažniau vertiname per ekraną.
Todėl šiandien vienas svarbiausių įgūdžių yra gebėjimas atsirinkti informaciją. Ne viskas, kas rodoma, mums reikalinga ir tiks. Kartais verta tiesiog uždaryti telefoną ir paklausti savęs, ar to daikto norėčiau ir tuomet, jei nebūčiau jo matęs socialiniuose tinkluose.
– Ką šio laikmečio drabužiai atskleis apie mus ateities kartoms, kurios gyvens po penkiasdešimties ar šimto metų?
– Tikriausiai mus prisimins kaip kartą, kuri turėjo neįtikėtiną pasirinkimo laisvę. Vienu metu galime dėvėti beveik visų praėjusių dešimtmečių madas, derinti prabangius dizainerių kūrinius su dėvėtais drabužiais, skolintis estetines idėjas. Tačiau kartu mūsų garderobai atskleis ir vieną didžiausių šio laikmečio paradoksų. Turime tiek daug drabužių, kad nebežinome, ką su jais daryti. Mada keičiasi tokiu greičiu, kad kartais net nespėjame pasidžiaugti tuo, ką įsigijome ką tik.
Vis dėlto nenorėčiau, kad mūsų laikmetis būtų prisimenamas vien kaip perteklinio vartojimo epocha. Juk tai ir laikas, kai pradėjome vis garsiau kalbėti apie tvarumą, drabužių ilgaamžiškumą, jų kilmę ir gamybos kainą aplinkai. Galbūt po šimto metų žmonės stebėsis, kodėl tokį paprastą kasdienį veiksmą kaip apsirengimas buvome pavertę tokiu sudėtingu procesu.
– Ko palinkėti tiems, kurie skaitys jūsų knygą?
– Turbūt labiausiai norėčiau palinkėti skaitytojams smalsumo. Ne tik skaitant šią knygą, bet ir apskritai žvelgiant į dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo svetimi. Jeigu perskaitęs „Antrąją odą“ žmogus bent kartą į savo spintą pažvelgs su didesniu smalsumu ir noru atrasti bei išbandyti, vadinasi, ši knyga atliko savo darbą.
