Rengdami šią knygą 2010 m. autoriai įrašė 11 pokalbių su režisieriumi. Jų metu jam kilo daugybė sumanymų, kuriais dar būtų norėjęs pasidalinti su savo pašnekovais, deja, šiems A. Grikevičiaus norams jau nebebuvo lemta išsipildyti. Temiškai struktūruotus interviu knygoje lydi dokumentų pluoštas, išsami filmografija, įspūdingi autorių komentarai. Tad „kodėl reikėtų išgirsti Almanto Grikevičiaus (1935–2011) pasakojimą“?
Ši knyga – vienas iš iki šiol dar ne itin gausių bandymų žvelgti ir vertinti praeities laiką, kūrėjo padėtį sovietmečio Lietuvoje: Sovietų Sąjungos švietimo ir kultūros sistemos galimybės ir suvaržymai, nuolatinė sovietinės cenzūros ir asmeninės cenzūros akistata ir pan. Žvelgiant iš arčiau – per autorių-istorikų pokalbius su režisieriumi A. Grikevičium skleidžiasi estetiniai kino raiškos procesai ir A. Grikevičiaus asmeninis bei kūrybinis kelias: jaunatviškas apsisprendimas tapti režisieriumi, dar gyvenant spalvinguose pokario Kauno Šančiuose, studijų metai Maskvoje, tuometiniame Leningrade, jau brandžių kino bendruomenės santykių ir atskirų portretų atkūrimas (Vytauto Žalakevičiaus, Sauliaus Macaičio, Regimanto Adomaičio, Juozo Budraičio, Vytauto Paukštės, Gedimino Girdvainio ir kitų), konkrečių kino filmų kūrimo procesai („Jausmai“, Faktas“, „Herkus Mantas“ ir kt.).
Juk kaip tik A. Grikevičius, kūrėjas, liudytojas, „laikytinas pirmos lietuvių kino kūrėjų kartos, brendusios Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, atstovu ir vienu pirmų profesionalių lietuvių kino režisierių, formavusių lietuviško kino veidą“. O jo kino meno braižas – „nuolatinis dialogas su praeitimi, bandymas suvokti žmogaus elgesio motyvus skirtingų istorinių laikotarpių kuriamose ribinėse situacijose.“ Ir ši knyga – dialogo galimybė, o pokalbio žanras itin palankus šioms tiesoms atskleisti: tekstus rengiant knygai apsiribota minimaliomis stilistinėmis korekcijomis, siekiant išsaugoti režisieriaus kalbos ypatumus, jam būdingą žodyną, sakinių struktūrą. Tad knygą galime laikyti paskutinio paties A. Grikevičiaus filmo, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka jis pats, apmatais.
Knygos autoriai – Aurimas Švedas, nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios praeities tyrinėtojų kartos atstovas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, ir Lina Kaminskaitė-Jančorienė – istorikė, kino apžvalgininkė, kino paveldo apsaugos ir sklaidos projektų iniciatorė, Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto doktorantė.
Knygos sutiktuvės – Vilniaus knygų mugėje ilgąjį penktadienį, vasario 22 d., 19 val., Litexpo 5.2. salėje. Dalyvaus Aurimas Švedas, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, režisieriai Kristijonas Vildžiūnas bei Audrius Stonys, pokalbį modernuos Vaidas Jauniškis.
