Mažas, bet labai protingas miesto berniukas šioje knygoje pasakoja apie paukštelį. Labai daug pasakoja: paukštelis esąs ir chemikas, ir alchemikas, turi kosmonauto sielą, groja gitara, kartais paskambina telefonu… Tad imi ir suabejoji – ar jis paukštelis, ar žmogus?
Žinoma, jaunoji dailininkė ir rašytoja tokią abejonę sukuria specialiai – mįslingumas, paslaptis šią knygą, kaip ir bet kokį kitą meno kūrinį, daro tik įdomesnę.
Vis dėlto neabejotina, kad šio kūrinio žodžiai ir spalvos skleidžia artumo poreikį, draugystės jausmą, harmonijos, arba darnos, ilgesį. O harmonija – „toks paukštis, kurio širdis ir protas gieda vieną giesmę“.
Paukštelis – muzikantas, poetas, kai verkia – tampa permatomas, kai mąsto – stovi ant kėdės.Knygos vaikams
